- Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugelis Europos valstybių turi deimantą, kurio pasižiūrėti atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio, o Lietuvoje tokiu deimantu galėtų būti paslėptas lobis.
Taip LRT RADIJUI sako būtent tokią idėją Lietuvai siūlanti Dovilė Vinskienė. Anot jos, tai būdas valstybei gauti daugiau pinigų, o ne idėja, kaip juos išleisti.
– Kaip jums kilo idėja Lietuvoje paslėpti lobį?
– Nemažai keliauju po Europą, tenka dažnai išvykti ir už Europos ribų. Supratau, kad gyvename mažytėje šalyje, kurioje būtų galima puikiai susitarti. Dar vieną dalyką suprantu – mums sunku konkuruoti Europos turizmo rinkoje. Reikia sugalvoti priežastį, kodėl žmonės pas mus atvyktų antrą kartą, nes pirmą kartą jie čia kartais atvyksta ir netyčia. Reikia, kad jie pamiltų mūsų šalį, kad išsivežtų jausmą, jog čia gera. Taip ir kilo idėja. Azartas, smalsumas, intriga žmones atvestų ilgesniam laikui ir turbūt ir antrą kartą.
– Siūlote, kad lobis turėtų būti rimtas ir solidus. Turbūt esate svarsčiusi, kas galėtų būti tas lobis? Kas galėtų privilioti?
Idėja – šalis-galvosūkis, šalis-iššūkis, į kurią važiuoji pasitikrinti savo, kaip smalsaus ir išsilavinusio žmogaus, pozicijos.
– Gyvename technologijų laikais. Įsivaizduoju, kad tas lobis neturėtų būti užkastas. Jis turėtų būti seife ir tas seifas dar turėtų būti atrakinamas kokiu nors linksmu matematiniu kodu.
Kas galėtų būti lobis? Manau, jei pabandytume šią idėją įgyvendinti (nes tai būdas gauti pinigų, o ne idėja, kaip juos išleisti), tai profesionalai, kurie susėstų prie stalo, truputėlį priderintų lobį prie tų metų konteksto. Taip pat priderintų situaciją, kaip apie tą lobį būtų paskelbta, nes mes vis tiek priklausomi nuo konteksto.
Kitąmet lobis galėtų būti susijęs su Lietuvos šimtmečiu. Ten galėtų būti šimtas auksinių lietuviškų pinigų, kurie tuo laikmečiu buvo. Čia tiesiog interpretacija.
– Siūlote, kai lobis surandamas, jį tiesiog pakeisti kokiu nors kitu lobiu?
– Turbūt pragmatiškas žmogus, grįždamas į savo šalį, tą lobį pasikeistų, bet ir loterijos laimėtojai, laimintys loteriją, suprantu, kad kažką aukoja, kad gautų tą prizą.
Visa tai tikrai palikčiau profesionalams. Man daug įdomesnė dalis – kaip žmogų, šeimą, studentus, rimtus mokslo žmones [...] atvesti iki to seifo, kad jie važiuotų per visą Lietuvą, pabūtų joje, pamatytų ją, atrastų kiekvienas savo. Tada iki to lobio kiekvienas ateitų savo keliu. Būtų gaila, jei tą lobį būtų labai lengva surasti.
– Privardijote daug skirtingų žmonių. Kaip manote, kokiam turistui tai būtų įdomiausia?
– Manau, kad pirmiausia tai azartiški, išsilavinę ir smalsūs žmonės, kurie turi galimybę keliauti ir skirti kelionėms truputį daugiau laiko, kurie keliauja ne turistiniais autobusais, o mėgsta patys planuoti savo kelionės maršrutą, kažkur ilgiau pabūti, kažkur greičiau pavažiuoti. Tokių turistų daugėja.
Lietuva turi visai gerą infrastruktūra, kuri tokiems turistams tinka: kaimo turizmas, sodybos, regioninė infrastruktūra, į kurią buvo tiek investuota. Manau, kad pirmiausia susikviestume pavienius, smalsius, azartiškus, išsilavinusius žmones, kurie tikrai ne su kastuvais čia suvažiuotų to lobio kasti.
Idėja – šalis-galvosūkis, šalis-iššūkis, į kurią važiuoji pasitikrinti savo, kaip smalsaus ir išsilavinusio žmogaus, pozicijos. Gal tai būtų šeimos su vaikais. Nežinau, kiek šiuolaikiniams vaikams tai įdomu, bet, manau, su tėvais kasti lobį būtų smagu.
– Sakėte, kad daug keliaujate po kitas šalis. Ar apie ką nors panašaus esate girdėjusi?
– Tiesą sakant, ne, bet gali būti, kad tiesiog nesusidūriau su kvietimu ieškoti lobio. Su tokiu žaidimu tiesiogiai nesu susidūrusi. Apie virtualius dalykus esu girdėjusi.
Europos turizmo rinkoje dauguma šalių turi tą deimantą, kurio visi važiuoja pasižiūrėti, kuris pritraukia. Paskui aplink tą deimantą kažkaip sukasi infrastruktūra. Šią minutę nesugalvočiau, kas galėtų būti Lietuvos deimantu. Lobis, kaip idėja, gal ir galėtų būti Lietuvos deimantu, o po to visa infrastruktūra aplink tą deimantą užsisuktų.
– Gal tai būtų įdomu ne tik užsienio turistams, bet ir patiems lietuviams? Ar lietuviai, pagal jūsų idėją, negalėtų savo šalyje ieškoti lobio?
– Manau, galėtų. Jeigu jau mums pavyktų surinkti profesionalus ir susitarti dėl to, kad tas lobis būtų paslėptas, tai tų legendų ir užuominų, atvedančių iki lobių, galėtų būti keliomis kalbomis.
Užuominos galėtų ir turėtų būti skirtingos, nes skiriasi kontekstai. Istorija, kurią pasakojame savo vaikams, kiekvienoje šalyje truputį kitokia, todėl žmogus atvažiuoja su savo kultūriniu, istoriniu kontekstu, su savo žiniomis ir patirtimi.
Manau, kad lietuviai lygiai taip pat galėtų ieškoti lobio, keliaudami per Lietuvą ir atrasdami įdomių vietų. Daugelis dažniau esame buvę Turkijoje negu Lietuvoje matę tai, kas vyko per paskutiniuosius metus. Yra gražių dalykų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...