Skubame į Nojaus laivą?

Eismas – socialus reiškinys

Apie saugaus eismo ir gana didelio avaringumo problemą Lietuvos keliuose kalbame jau seniai.

Nors pastaruoju metu eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sumažėjo, tačiau avaringumo situacija Lietuvoje vis dar nėra patenkinama ir yra didesnė nei ES vidurkis.

Kaip teigia mokslininkai, nagrinėjantys avaringumo Lietuvoje priežastis, šalis, būdama tarp dviejų skirtingų socialinių ir ekonominių erdvių, tampa savotišku tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

Dėl geografinės savo padėties Lietuva puikiai integruojasi į Europos transporto ir paslaugų rinką, plečiasi ir šalies automobilių parkas, tad natūralu, kad, keliuose didėjant eismo intensyvumui, išauga ir avaringumo rizika.

Keliuose įvykstančių nelaimių priežastys – labai įvairios, tačiau specialistai išskiria penkias pagrindines: eismo dalyvis arba, kitaip tariant, žmogiškasis faktorius, transporto priemonė, kelias ir jį supanti aplinka bei penktoji sudedamoji dalis – visuomenė.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Eismo saugumo laboratorijos vedėjo Vido Žuraulio, eismo įvykis gali įvykti ir dėl kelio arba transporto priemonės būklės.

Tačiau dauguma eismo saugumo problemas analizuojančių autorių tvirtina, kad būtent žmogus yra blogiausiai veikianti sistemos "eismo dalyvis – transporto priemonė – kelias" grandis.

"Apskritai reikėtų kalbėti apie jauno eismo dalyvio atsakomybę. Ne kartą atliktas Kelių ir transporto tyrimų instituto tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis avarijų kaltininkų būna vairuotojai, turintys mažesnį nei vienerių arba tik vienerių metų vairavimo stažą", – tikino V.Žuraulis.

Dar vienas liūdnas statistikos rodmuo, kad šios grupės vairuotojai ne tik sukelia daugiausia eismo įvykių, tačiau jų daugiausia ir žūsta keliuose, jie sužeidžiami ar sužalojami.

Vairuodamas vairuok

Kodėl nutinka taip, kad jauni vairuotojai dažniausiai nukenčia eismo įvykiuose?

Buvęs lenktynininkas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įsitikinęs – vairavimas neretam sėdančiam prie vairo tampa antraeiliu, o gal net trečiaeiliu dalyku.

"Mane labiausiai stebina žmonės, kurie atsisėdę prie vairo pradeda tvarkyti reikalus. Ne sykį prekybos centro aikštelėje teko nugirsti žmogų, kalbantį telefonu, sakant: "Tuoj sėdu į mašiną važiuoti, tai galėsime ramiai pasikalbėti." Taigi automobilis mums tampa lygiai toks pat įprastas gyvenimo atributas, kad mes jo nesureikšminame, nors turėtume", – teigė ilgametę vairavimo patirtį turintis vyras.

Daug jaunų vairuotojų į kelią išlydėjęs A.Pakėnas įsitikinęs, kad ir priežasčių, kodėl keliuose daugiausia nukenčia jauni vairuotojai, reikėtų ieškoti visuomenėje.

Visi lekiame, lyg vėluodami į išplaukiantį Nojaus laivą, – greičio ribojimai nebegalioja.

"Jaunimas jau nuo mažų dienų susidaro įspūdį, kad skubėjimas yra kažkokia norma – skubame į darbą, tada iš darbo, skubame prekybos centre, tai tas beatodairiškas skubos ritmas persikelia ir į kelius. Visi lekiame, lyg vėluodami į išplaukiantį Nojaus laivą, – greičio ribojimai nebegalioja, sąvoka "saugus manevravimas" – taip pat", – negailėdamas kritikos rėžė A.Pakėnas ir ragino visus sustoti.

Pasak jo, dauguma vairuotojų turi klaidingą įsitikinimą, kad tuo atveju, jei jis važiuos laikydamasis eismo taisyklių ir leistinu greičiu, paliks didesnį tarpą nuo priešais važiuojančio automobilio, tai prieš jį būtinai kas nors užlįs, sutrukdys važiuoti.

"Nieko panašaus. Važinėju daug ir skirtinguose miestuose. Niekas prieš mane nešokinėja, ir aš visur nuvažiuoju laiku. Turime tokių sunkiai protu suvokiamų įsitikinimų, kurie sunkai paaiškinami", – pažymėjo pašnekovas.

Kasdienybės atspindžiai

Psichologė Eglė Masalskienė, ne vienerius metus besidarbuojanti mažinant pykčio proveržius keliuose, taip pat teigia pastebinti tendenciją, kad skubantis žmogus kelyje yra žymiai pavojingesnis už tą, kuris iš namų išvyko bent keliomis minutėmis anksčiau.

"Šiuo atveju jau turime kalbėti ne tik apie eismą, tačiau ir apie visą visuomenės elgesį. Eismas yra tik viso to atspindys", – kalbėjo E.Masalskienė.

Iš vairavimo manierų, pasak psichologės, galima tiksliai nustatyti vairuotojo asmenybę, koks jo santykis su kitais vairuotojais – pagarbus ar priešingai: ar jis atsakingas, ar drausmingas ir išauklėtas.

Jeigu vairuotojas automobilį vairuoja tvarkingai, gerbdamas kitus eismo dalyvius, sąmoningai vengdamas greičio viršijimo, tokiam vairuotojui patirti nelaimingą eismo įvykį yra mažesnė tikimybė.

"Kai kurie sociologai didelį avaringumą Lietuvoje sieja su agresyvios visuomenės sąvoka. Sociologai ir psichologai turi netgi tokią sąvoką – deviantai. Tai asmenys, atsisakantys gyventi pagal taisykles, kurių laikosi dauguma mūsų. Jie netgi sukuria savo subkultūrą – pavyzdžiui, vadinamieji kelių ereliai", – tikino psichologė E.Masalskienė.

Bloga įtaka

Kalbėdamas apie jaunų vairuotojų sukeliamas avarijas, A.Pakėnas sakė esąs įsitikinęs, kad vienas važiuojantis jaunas žmogus avariją gali sukelti tik tuo atveju, jei neįvertina eismo sąlygų – šlapios ar slidžios kelio dangos, žvyro ir panašiai, tačiau dažniausiai jauni žmonės eismo įvykiuose nukenčia ne po vieną.

"Įsivaizduokite prie vairo jaunuolį, su juo automobilyje dar keli bičiuliai, kurie vairuojantįjį visuomet linkę paraginti važiuoti drąsiau ir greičiau. Jei šis neatsilaiko, tokį automobilį matome nulėkusį į kelkraštį ar dar kur nors ir taip pabaigusį kelionę", – pastebėjo A.Pakėnas.

Jis teigė suprantantis, kad jaunas kraujas – karštas, kupinas gyvybinės energijos, tačiau visuomet paragino prisiminti, kokios neatsakingo elgesio pasekmės kelyje gali laukti.

Tą patį sakė ir psichologė E.Masalskienė. Ji vairuotojams, kuriuos keleiviai akina būti drąsesniems ir važiuoti greičiau, ragina prisiminti tą pačią taisyklę, kaip ir bandant suvaldyti pyktį kelyje. "Suskaičiuokite sau tyliai iki 10, leiskite atvėsti emocijoms ir pamatysite, kad ta pirminė mintis – supykti ant kito vairuotojo ar imti lėkti automobiliu beatodairiškai – visiškai niekam tikusi", – tikino pašnekovė.