Smurtą patyrusių moterų istorijomis sieks atkreipti visuomenės dėmesį

Vykdant kampaniją „Išdrįsk“ multimedijų agentūra „Nanook“ parengė aštuonias istorijas apie moteris, patyrusias smurtą – dauguma jų sulaukė pagalbos ir sėkmingai pabėgo nuo smurtautojų. Nuo pirmadienio šios istorijos bus skelbiamos internete – portaluose manoteises.lt, 15min.lt, taip pat 30-yje regioninių naujienų portalų.

Anot „Nanook“ žurnalisto Karolio Vyšniausko, visose istorijose kalbama apie pagalbą, būtiną aplinkinių reakciją sudėtingose situacijose, kai kartais atrodo, jog nėra išeities.

„Visos pašnekovės paminėjo, kad jei tave namuose kas nors muša, tai nebėra privatus reikalas: kaimynai, artimi žmonės tampa to dalimi, tačiau, kaip parodė istorijos, jie nesiima veiksmų“, – per spaudos konferenciją penktadienį pasakojo K. Vyšniauskas.

Visos pašnekovės paminėjo, kad jei tave namuose kas nors muša, tai nebėra privatus reikalas: kaimynai, artimi žmonės tampa to dalimi, tačiau, kaip parodė istorijos, jie nesiima veiksmų.

Anot jo, kai kuriais atvejais smurto aukoms pakako kitų žmonių pagalbos, tačiau dalis smurto aukų jį patiria iki šiol, nes nesukurta efektyvi socialinės pagalbos sistema, kuri leistų išeiti iš užburto rato.

Vienos iš istorijų herojė Sigita Mykolaitytė sako gyvenusi šeimoje, kur tėtis mušdavo mamą – tuomet nei ji, nei mama nesulaukė pagalbos iš šalies ir neįsivaizdavo, kad gali būti kitaip. Anot jaunos moters, jos tėtis buvo gydytojas, gerbiamas, jautrus žmogus, rašęs poeziją, dainavęs, tačiau už uždarų durų pasikeisdavo ir imdavosi smurto.

S. Mykolaitytė teigė šiuo metu tiek psichologiškai, tiek kai kuriais buities darbais padedanti kitai nuo smurto kenčiančiai moteriai, ji jau išsikraustė iš moterų krizių centro, tačiau dar abejoja, ar priėmė gerą sprendimą išsiskirdama su vyru.

„Supratau, kad nesunku nežinant, neišmanant kaltinti pačias smurto aukas, ypač tuo, kad kaip ji nesupranta, kad savo vaikams užkrauna atsakomybę. Tačiau reikia suprasti, kokioje padėtyje, psichologinėje būsenoje yra smurto auka, ir kad ne viskas taip paprasta, kaip tai atrodo iš šono (...). Palaikymas yra labai svarbus“, – pasakojo S. Mykolaitytė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tvirtino, kad Lietuvos visuomenė susiduria su labai dideliu iššūkiu: nuo 2012-ųjų veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, bet lūkesčiai, kad rezultatų sulauksime greitai, nepasiteisino.

„Praktika rodo, kad visuomenėje labai paplitęs aukų kaltinimas. Viena vertus, mes lyg ir pripažįstame, kad smurtas yra negerai, bet kai einame giliau, paklausiame, kas yra smurto priežastis, ašis, matome, kad absoliuti dauguma gyventojų priežastį mato nukentėjusioje moteryje“, – sakė M. Jankauskaitė.

Anot jos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pernai atliktos apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties asmenų pritaria, kad smurto auka bet kada gali palikti smurtautoją, kas antras gyventojas pritaria nuostatai, kad moteris pati išprovokuoja smurtą, taip pat tai, kad žinojo, jog renkasi smurtaujantį partnerį renkasi. Anot jos, beveik trečdalis gyventojų galvoja, kad moterims patinka, kai taip su jomis elgiamasi. 45–54 metų vyrai statistiškai labiau palaikydavo kaltinančias nuostatas, nei kiti Lietuvos gyventojai.

Anot specialistės, bet kurio kito nusikaltimo atveju apie jį žinantys, bet nepranešantys ar jį slepiantys žmonės būtų vadinami nusikaltimo bendrininkais, tačiau ne smurto šeimoje atveju, o taip kuriamos palankios sąlygos smurtautojams.

„Aplinka, bendros nuostatos tikrai nėra palankios nukentėjusiai moteriai. Jei pažiūrėtumėme į situaciją iš kito kampo, galima sakyti, kad mūsų visuomenė palaiko smurtautoją“, – pabrėžė ji.

Kaip dar vieną problemą jį nurodė, jog dažnai nėra konkrečių smurto įrodymų – akivaizdžių kūno sužalojimų, sunaikinto turto. Anot M. Jankauskaitės, viskas dažniausiai prasideda nuo psichologinio smurto, laisvės suvaržymų, šantažo, tačiau tai teisiškai įrodyti sunku. Specialistė pabrėžė, kad būtent todėl svarbios šalia esančių žmonių reakcijos, be kita ko, padedančios formuoti ir smurtautojams nepalankias kultūrines nuostatas.

M. Jankauskaitė sako, kad aukos patiria didžiulių išbandymų palikdamos įprastą gyvenimą, namus, išgyventi gėdą pasakodamos apie problemas nepažįstamam žmogui, tuo metu smurtautojas ir toliau jaučiasi patogiai ir nesusilaukia jokių socialinių sankcijų, todėl svarbus ir efektyvus institucijų darbas.

Vilniaus pastatai nušvis oranžine spalva

Minint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) penktadienį pradeda kampaniją Vilniuje ir prisijungia prie tarptautinės 16 dienų kampanijos prieš smurtą prieš moteris „Nušviesk pasaulį oranžiniu“ („Orange the World“). Europos namai, Prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija, Prancūzijos ambasada ir Baltasis tiltas Vilniuje, Europos Komisijos būstinė Briuselyje ir kiti pastatai visame pasaulyje nušvis oranžine spalva taip siekiant atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą.

Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje patiria beveik ketvirtadalis moterų. Tik viena iš keturių smurtą patyrusių moterų dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Šis rodiklis yra pastebimai mažesnis už ES vidurkį, kuris yra 33 proc.

„Šie skaičiai neatskleidžia problemos masto prieš smurto prieš moteris artimoje aplinkoje ir viešose vietose - tokiose kaip mokyklos ir darbovietės. Daugybė moterų patyrusios smurtą vis dar nesikreipia pagalbos. Turime keisti šią situaciją ir sukurti aplinką, kurioje fizinės jėgos panaudojimas nebūtų toleruojamas, o moterys jaustųsi saugios pranešdamos, kad tapo smurto aukomis“, - sako EIGE direktorė Virginija Langbakk.

EIGE parengė kiekvienos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą, apžvalgą, kaip efektyviai sprendžiama smurto prieš moteris problema. Kiekvienai šaliai parengtos individualios rekomendacijos, kaip pagerinti duomenų rinkimą ir efektyviau užtikrinti moterų apsaugą.

Ekspertai pažymi, kad skirtingi smurto apibrėžimai lemia, jog ne visos smurto formos yra registruojamos. Pavyzdžiui, didžioji seksualinių nusikaltimų prieš moteris dalis vis dar lieka neatskleista, todėl trūksta informacijos apie šios smurto formos mastą ir sprendimų, kaip kovoti prieš seksualinio partnerio smurtą prieš moterį.

Kalbant apie teisinius patobulinimus, intymaus partnerio smurtas turėtų būti pripažintas konkrečių nusikalimu, atskirtu nuo smurto artimoje aplinkoje. Dabar moterims, kurios gyvena su partneriu neįregistravus santuokos, nėra apsaugos priemonių nuo partnerio seksualinio smurto, pažymima EIGE rekomendacijose Lietuvai.

Anot Vaido Baumilos, vieno iš kovos prieš smurtą prieš moteris kampanijos „White Ribbon“ ambasadoriaus, smurtas prieš moteris yra gėdinga šiuolaikinės visuomenės problema.

„Nors būtent vyrai dažniausiai pakelia ranką prieš moterį, jie ir turi spręsti šią problemą. Pirmiausia mums visiems reikia dar kartą apsvarstyti savo požiūrį ir elgesį, ar jis nežeidžia moterų. Turime garsiai bei daug kalbėti apie smurto prieš moteris problemą, netoleruoti seksistinės neapykantos savo aplinkoje“, - sako V. Baumila.