- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma vairuotojų prisipažįsta viršijantys greitį ir net 40 proc. iš jų nemato tame nieko blogo. Nesibaimina nei pakliūti į avariją, nei ką nors susižeisti ar susižeisti patys. Įsivaizduoja kontroliuojantys situaciją ir bijo tik gauti baudą. Apie situaciją plačiau pasakojama LNK reportaže.
Apie atliktą tyrimą ir vairuotojų sąmoningumą kelyje LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos transporto saugos administracijos atstovu Tomu Kolendo.
– Atlikote tyrimą, kodėl tiek daug vairuotojų viršija greitį?
– Na, iš tikrųjų, tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, kaip žmonės supranta, kas yra saugus greitis, kas yra nustatytas greitis, leistinas greitis ir kokios yra to priežastys. Nustebino tai, kad beveik 40 proc. vairuotojų sako, kad jie kontroliuoja greitį ir greičio viršijimas jiems yra normalu, jie tai toleruoja. Iš tikrųjų, žiūrėsime toliau, kas yra tos tikrosios priežastys ir kaip galima parinkti paveikias priemones, kad vis dėlto vairuotojai laikytųsi nustatyto greičio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai tie 40 proc. vairuotojų nieko nebijo – nei avarijų, nei baudų, jiems yra normalu viršyti greitį?
– Na, jie supranta, kad jiems tai normalus, bet vis tik sako, kad baudų bijo ir įvardija, kad tokios priemonės, kaip greičio matuokliai, tiek stacionarūs, tiek mobilūs, tiek, galbūt, sektoriniai vidutinio greičio matuokliai juos kaip ir sudrausmina. Taip pasisako daugiau nei du trečdaliai vairuotojų.
– Tai bijo baudos, bet pakliūti į avariją, sužeisti kitą žmogų – tokių baimių kaip ir neturi?
– Kaip ir ne. Tai mus iš tikrųjų truputį neramina, nes gaunasi, kad žmonės nėra tiek sąmoningi ir nesuvokia, kokias grėsmes sukelia tiek kitiems eismo dalyviams, tiek patys sau. Turbūt mūsų tikslas ir būtų atkreipti į tai dėmesį, padėti vairuotojams suprasti, ką jie daro negerai, kokias pasekmes tai gali iššaukti.
– Sakoma, kad avarijos ir visokie kitokie nelaimingi atsitikimai ir kyla būtent dėl to, kad pasirinktas nesaugus greitis, taip?
– Iš tikrųjų, taip. Lietuvos transporto saugos administracija jau kuris laikas atlieka tam tikrus eismo įvykio tyrimus, būtent, kai yra žuvę žmonės. Iš mūsų atliktų tyrimų matoma, kad beveik 10 proc. įvykusių eismo įvykių yra dėl nepasirinkto saugaus greičio. Galbūt atrodo, kad 10 proc. nėra daug, tačiau tai sukelia didesnes pasekmes.
– Kaip manote, kodėl net 40 proc. vairuotojų galvoja, kad nieko tokio yra viršyti greitį? Ar tai yra visos mūsų visuomenės problema?
– Galbūt. Žmonės gal yra įpratę, kad anksčiau ir baudos ne tokios atgrasančios buvo, kurios dabar, be abejo, yra padidėjusios. Kitas dalykas, kad atsiradus sektoriniams greičio matuokliams tai labai sudrausmino vairuotojus. Matome, kad toje atkarpoje vairuotojai pradėjo laikytis nustatyto greičio ir tų pažeidimų tikrai mažėja.
– Kokios priežastys lemia, kad vairuotojas padidina greitį?
– Vairuotojai iš tikrųjų labai seka eismą ir jei jis yra mažesnis, galvoja, kad gal nesukels didesnio pavojaus kitiems, tai tada paspaudžia greitį. Be abejo, geros eismo sąlygos, geros oro sąlygos taip pat paskatina tai daryti. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad beveik 90 proc. vairuotojų yra linkę važiuoti mažesniu nei leistinu greičiu, jei oro sąlygos yra netinkamos, o net 40 proc. vairuotojų pasisako, kad taip pat važiuoja mažesniu greičiu, jei yra pavargę. Tad tam tikras sąmoningumas jau ateina pas vairuotojus.
– Ar tyrime tyrėte pagal lytį? Nes stereotipas yra toks, kad vyrai yra labiau linkę viršyti greitį nei moterys. Ar tai pasitvirtino?
– Buvo toks klausimas, taip, vyrai labiau yra linkę rizikuoti nei moterys.
– Jei dažniausiai nuo greičio viršijimo atgraso baudos, tai galbūt reikėtų baudas didinti, matuoklių skaičių didinti miestuose?
– Apie tai tikrai galima diskutuoti ir apie tai kalbos vyksta. Matuoklių daugėja, tai tikrai paveiku ir planuose tai yra numatyta, tačiau tam reikia ir didelių investicijų. Kitas dalykas, esame juk patys žmonės, mąstantys, tai truputį keista, kad tokiais griežtais draudimais reikia drausminti, kad žmonės nerizikuotų.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas T. Kolendo patikino, kad kalbėsis su institucijomis ir ieškos priemonių, kaip visgi priversti vairuotoją suprasti, kad viršyti greitį yra negerai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?1
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys7
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą1
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...