Specialiųjų poreikių jaunuoliams – ypatinga savaitė lavinant penkis pojūčius

Projektas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems jaunuoliams iš Lietuvos, Latvijos ir Kroatijos suteikė išskirtinę galimybę lavinant penkis pagrindinius pojūčius didinti pasitikėjimą savimi, susipažinti su kitomis kultūromis bei gerinti bendravimo įgūdžius. Kitoms bibliotekoms ir ugdymo įstaigoms tai tapo sėkmingu pavyzdžiu panašaus pobūdžio projektams ateityje, kurie gali padėti mažinti specialiųjų poreikių turinčių jaunuolių diskriminaciją, socialinę ir kultūrinę atskirtį bei suteikti visuomenei daugiau žinių apie negalią turinčių asmenų poreikius ir gebėjimus.

Su projektu nuo pat pradžių dirbusi Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja Sigita Vaitkaitytė, pasakoja, kad idėja kilo dar praėjusių metų pradžioje, kai ji ir jos kolegė dalyvavo Lenkijoje vykusiuose mokymuose apie valstybių partnerystes rengiant ir vykdant jaunuoliams su negalia skirtus projektus. Šiame renginyje užsimezgė pažintis su Latvijos Cėsių pradinės internatinės mokyklos-ugdymo centro bei Kroatijos valstybinio švietimo centro „Ivan Štark“ atstovais, kur mokosi ir gyvena specialių poreikių turintys vaikai. „Kadangi Povilo Višinskio viešoji biblioteka organizuoja įvairias edukacijas, kurios labai tiktų šių mokyklų vaikams, pagalvojome, kad galime pakviesti pas save Latvijos Cėsio pradinę internatinę, Kroatijos Osijeko mieste esantį švietimo centrą „Ivan Štark“ ir Šiaulių „Ringuvos“ specialiąją mokyklą lankančius, įvairaus spektro sutrikimų turinčius jaunuolius ir taip prisidėti prie jų ugdymo, – sako S. Vaitkaitytė. – Nusprendėme remtis universaliais penkiais pojūčiais – rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu, vien tam, kad visi jaunuoliai būtų lygūs ir galėtų įsitraukti į veiklas. Parengėme projektą, numatėme edukacijas ir sudarėme programą. Grįžę į Lietuvą pristatėme projektą vadovybei ir nusprendėme jį įgyvendinti. Kartu su partneriais teikėme paraišką dėl projekto finansavimo „Erasmus+“ programai, kuri skirta stiprinti jaunų žmonių, įskaitant mažiau galimybių turinčių, visavertį dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje, jų socialinę įtrauktį ir solidarumą bei gerinti darbo su jaunimu kokybę, skatinant organizacijų ar kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą bei kompetencijų augimą. Mums, kaip įstaigai, tai buvo pirmoji paraiška šiai programai, todėl kilo įvairiausių klausimų. Į juos padėjo atsakyti programą Lietuvoje administruojanti Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, kuri kantriai mus konsultavo. Galiausia pateikėme paraišką ir labai apsidžiaugėme, kai ją patvirtino bei gavome finansavimą.“

S. Vaitkaitytė prisimena, kad labai svarbus buvo pasiruošimas atvykimui ir organizaciniai dalykai: „Dar iki vaikų atvykimo daug bendravome su partneriais. Buvo pasirinkta pasitelkti penkis pojūčius, nes kiekvienas jaunuolis turėjo individualių poreikių, kalbėjo skirtingomis kalbomis arba sunkiai kalbėjo,o šie mūsų pojūčiai – universalūs. Pagal tai pasitvirtinome programą, nes norėjome užtikrinti veiklas, kuriose galėtų dalyvauti visi dalyviai. Taip pat ruošėme kitą įvairią informaciją, pavyzdžiui, dėl vaistų gabenimo, nes dalis dalyvių vartojo medikamentus. Specialiai ruošėsi ir partneriai. Vieni keliavo autobusu, kiti lėktuvu – jaunuoliams iš Latvijos ir Kroatijos tai buvo pirmoji kelionė į užsienį. Norėjome, kad jaunimas jaustųsi kuo geriau, todėl siuntėme detalią informaciją dėl pasitikimo, programą ir netgi mūsų darbuotojų nuotraukas, kad dalyviai iš anksto galėtų susipažinti.“

Buvo pasirinkta pasitelkti penkis pojūčius, nes kiekvienas jaunuolis turėjo individualių poreikių, kalbėjo skirtingomis kalbomis arba sunkiai kalbėjo,o šie mūsų pojūčiai – universalūs.

Atlikus pasiruošimo ir organizacinius darbus, rugsėjo 25–30 dienomis projekto edukacinėse veiklose dalyvavo aštuoniolika jaunuolių iš Lietuvos, Latvijos ir Kroatijos, bei keturi suaugusieji, atlydėję vaikus iš užsienio. Beveik savaitę trukusios veiklos prasidėjo jaunuolių grupių prisistatymais ir komandiniais susipažinimo žaidimais gryname ore, kad jaunimas drąsiau jaustųsi. Vėliau sekė kitos penkiais pojūčiais – rega, klausa, uosle, lytėjimu ir skoniu – paremtos projekto veiklos. Viena jų buvo sensoriniai skaitymai, kurių metu istorija skaitoma įtraukiant pojūčius ir kiekvieną joje vykstantį veiksmą iliustruojant vaizdžiai. Vėliau atliekant užduotis, žaidžiant bei diskutuojant buvo lavinami dalyvių komunikaciniai, motoriniai bei loginio mąstymo įgūdžiai. Be interaktyvių edukacijų, ŠAVB Kino salėje jaunimas žiūrėjo specialiai atrinktus filmus, lankėsi robotikos užsiėmimuose. Taip pat dalyvavo ekslibrisų dirbtuvėse, kur dalyviai patys kūrė savo unikalius ekslibrisus ir atsiskleidė meninius gabumus bei kūrybiškumą. Viso apsilankymo metu ekslibrisai buvo eksponuojami, o vėliau iškeliavo su juos gaminusiais jaunuoliais.

Viešnagės metu, programoje buvo numatytos ne vien edukacijos, bet ir kultūros pažinimo veiklos. Per jas jaunuoliai apsilankė ir Palangoje, Klaipėdoje, Smiltynėje, Kryžių kalne, Kurtuvėnų regioniniame parke. Iš Kroatijos atvykusiems dalyviams labiausiai įsiminė Baltijos jūra, o bendrai visi dalyviai žavėjosi Lietuvos gamta. Kiekvienos dienos vakare visi jaunuoliai dalijosi patirtais įspūdžiais – tiek kalbėdami, tiek piešdami ar spalvindami piešinukus.

S.Vaitkaitytė sako, kad labai džiaugiasi projekto rezultatais: „Mes patys, kaip organizacija, sustiprėjome tarptautinių renginių organizavimo srityje, daug sužinojome ir išmokome, užmezgėme ilgalaikius ryšius su užsienio partneriais. Žinoma, svarbiausia, jog patys dalyviai liko labai patenkinti ir susidraugavo. Išvykdami jie dėkojo, džiaugėsi, šypsojosi ir tai atpirko visą triūsą. Tikiu, kad ateityje pavyks įgyvendinti ir naujus projektus, naudojantis ES programų jaunimui parama.“

Organizacijas, norinčias sužinoti, kaip pasinaudoti ES programų jaunimui parama ir įgyvendinti savo projektus – kviečiame kreiptis į Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą.