Stojantiems į universitetus norima įvesti privalomą valstybinį egzaminą

Seimas antradienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui iš stojančiųjų į universitetus ir kolegijas reikalauti bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino, šį reikalavimą taikant tiek studijuojantiems valstybės lėšomis, tiek patiems mokantiems už mokslą.

Už Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą balsavo 97 Seimo nariai, trys susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Į plenarinių posėdžių salę svarstymui projektas grįžti turėtų gruodžio 3 dieną.

Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė sakė, jog pataisos teikiamos siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, o šiuo metu ji neatitinka nei valstybės, nei rinkos poreikių. Kaip vieną problemų patarėja įvardino vis prastėjantį abiturientų pasirengimą studijoms.

„Dabar į universitetus įstoja nei vieno valstybinio brandos egzamino nelaikę abiturientai, pavyzdžiui, šiais metais į universitetą buvo galima įstoti surinkus vos 0,34 stojamojo balo iš dešimt galimų. Priėmus prezidentės siūlomas pataisas, minimali stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė bus pakelta keletą kartų, todėl į jas įstotų labiau pasirengę ir motyvuoti studijuoti moksleiviai“, - sakė R.Kačkutė.

Taip pat prezidentė siūlo pokyčius, kurie turėtų užtikrinti, kad aukštosios mokyklos rengtų darbo rinkai reikalingus specialistus, nustatant, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. 

„Antroji nuolat kartojama problema - netinkamai išsilavinusi darbo rinka, įvardijama kaip vienas ekonomikos stabdymo veiksnių, todėl prezidentė siūlo numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės ūkinius, socialinius, ekonominius poreikius. Dabar turime didelį kredituotų studijų programų skaičių, apie 1800, kuriamos vis naujos, patraukliai skambančios studijų programos, bet studijų pasiūla neatitinka rinkos poreikių ir jas baigę studentai dažnai dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą“, - pabrėžė R.Kačkutė.

Švietimo ir mokslo ministerija yra paraginusi aukštąsias mokyklas nustatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems, tačiau tai padarė ne visi universitetai ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusiųjų nustatė minimalų rekomenduotą slenkstį - 1 balą universitetuose ir 0,8 balo kolegijose.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras spalį pareiškė, kad šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys rodo, jog tokia kartelė yra per žema ir studijų kokybės problemų nesprendžia.