- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Seimas nepriimtų Prokuratūros įstatymo pataisų dėl naujos atlyginimų skaičiavimo tvarkos, specialiųjų prokurorų statuso įkūrimo, dalis prokuratūros senbuvių grasina palikti prokuratūrą.
„Šiandien laukiame pritarimo tam įstatymui ar ne, tada spręsime klausimą, ar liekame prokuratūros sistemoje dirbti, ar išeiname“, – trečiadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) surengtus klausymus sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas.
Jis taip pat yra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacijos, vienijančios šios srities prokurorus, vadovas.
TTK posėdyje dalyvavę esami ir buvę prokurorai taip pat išsakė daug kritikos darbo grupės rengtam ir Vyriausybės teiktam įstatymų pataisų paketui.
Šiandien laukiame pritarimo tam įstatymui ar ne, tada spręsime klausimą, ar liekame prokuratūros sistemoje dirbti, ar išeiname.
Pagal projektą, nuo kitų metų kai kuriuos korupcinius valstybinių institucijų vadovų, politikų ir teisėjų nusikaltimus tirtų specialieji prokurorai. Jais galėtų tapti tik Generalinės prokuratūros prokurorai. Šį statusą suteiktų ir panaikintų generalinis prokuroras. Pareigūnas turėtų duoti tam sutikimą, kad sutinka būtų specialiuoju prokuroru. Sprendžiant dėl šio statuso suteikimo, būtų atsižvelgiama į pareigūno kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją, patirtį vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitas esmines aplinkybes.
Specialieji prokurorai būtų labiau apsaugoti nei paprasti prokurorai – jie turėtų imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokie prokurorai taip pat gautų priemoką už darbą.
Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.
Daug sunkių nusikaltimų ištyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis teigė, kad jautrią korupcinę bylą tiriančiam prokurorui apsaugos reikia ne atliekant ikiteisminį tyrimą, o jam pasibaigus.
„Kada tiriu jautrią bylą, man jokių apsaugų nereikia. Mane saugo įstatymas ir mane saugo byla. Visa problema pareigūnams – kas juos saugos, kai baigsis byla teisme (...) nuo galimos politinės įtakos, kad nebūtų atleistas, kad nebūtų eilinės atestacijos metu neatestuotas ir pan.“, – teigė jis.
Prokurorai taip pat kritikavo projekto nuostatas, kad specialusis, prokuroras tirdamas bylą, būtų pavaldus tik generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui, o šį statusą būtų galima suteikti visiems Generalinės prokuratūros prokurorams. Jie siūlė, kad specialiaisiais prokurorais galėtų tapti tik Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento pareigūnai, nes būtent šiame departamente dirba labiausiai patyrę, geriausi prokurorai.
„Yra pavojus, kad bus parinktas... yra pirmūnai, yra vidutiniokai, ir jeigu aš pagerintas generalinis prokuroras, aš pasirinksiu priklausomai nuo tam tikrų interesų, koks tyrėjas turėtų tirti“, – grėsmes vardijo A. Urbelis.
Pasak G. Ivanausko, taip pat reikėtų keisti sąrašą bylų, kurias tirtų specialieji prokurorai.
„Esame linkę tam statusui pritarti, bet su tam tikrais pataisymais. Susiaurinant tų nusikalstamų veikų sąrašą ir apibrėžimą, arčiau Vyriausybės programos. Tai yra nueinant į asmenis – tai yra prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo narys, ministras, politinės partijos vadovas ir pan. Ne tokį platų apibrėžimą taikyti ir tą statusą taikyti tik Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams“, – tvirtino G. Ivanauskas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmiausia specialus statusas reikalingas bylai, o ne prokurorui. Specialus statusas reikalingas būtent Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams. Šitame skyriuje turėtų koncentruotis šitos bylos, čia pagal vidaus tvarką turėtų būti perduodamos (bylos) prokurorams, generalinis prokuroras tada spręstų, ar tokiai bylai suteikti specialų statusą, tada prokurorui suteikti specialų statusą ir įsijungų mechanizmai dėl jo apsaugos po bylos baigimo“, – kalbėjo A. Urbelis.
Jis kritikavo ir sumanymą mokėti specialų priedą ypatingą statusą turintiems prokurorams. Pasak A. Urbelio, tai būtų papildomas pagrindas nuo tyrimo nušalinti prokurorą, sakant, kad jis finansiškai suinteresuotas ta byla.
Prokurorai taip pat užsiminė, kad pataisas reikėtų priimti ir dėl numatytų pakeitimų skaičiuojant darbo užmokestį. Anot jų, taip būtų atstatyta anksčiau nurėžta atlyginimo dalis.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas savo ruožtu tvirtino, kad specialiojo prokuroro statuso įkūrimas leistų efektyviau tirti sunkius korupcinius nusikaltimus.
„Realijos yra tokios, kad šitos bylos, kada juose figūruoja aukšti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, juose netrūksta agresijos. Reikia prokurorams atlaikyti ir tam tikrą spaudimą, imamasi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis: nušalinti nuo proceso, nepavykus nušalinti, bandoma inicijuoti tarnybinį patikrinimą, nepavykus to padaryti, – etikos pažeidimo patikrinimą, nepavykus to, bandoma inicijuoti civilinius procesus, kreipiamasi dėl žalų atlyginimo. Kontroliuodamas rimtą tyrimą, prokuroras dar gaišta laiką tiems reikalams“, – kalbėjo Ž. Radiškauskas.
„Idėja buvo suteikti tam prokurorui tam tikrą statusą, tam tikras garantijas, tam tikrą imunitetą nuo tokių reiškinių, kad jis galėtų pilnai atsiduoti prokuroriniam darbui, kad kuo greičiau, kokybiškiau atliktų darbą“, – pabrėžė jis.
Prokuratūros įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisų projektams Seimas rugsėjo viduryje yra pritaręs po pateikimo.
Tame pačiame projekte numatyta ir nauja prokurorų atlyginimų skaičiavimo tvarka. Siūloma nustatyti specialiai prokurorams taikomą pareiginės algos bazinį dydį, jį Vyriausybės teikimu kasmet nustatytų Seimas. Šis dydis negalėtų būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Taip pat numatyti pareiginės algos dydžio koeficientai, pagal kuriuos atlyginimai būtų skaičiuojami įvairias pareigas einantiems prokurorams.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs negalintis nurodyti, kiek pagal siūlomą sistemą augtų prokurorų algos, tačiau nurodė, kad jų atlyginimai sudarytų 90 – 95 proc. teisėjų darbo užmokesčio.
Vyriausybės duomenimis, prokurorų algoms kelti papildomai reikėtų apie 5,5 mln. eurų. Generalinė prokuratūra žada jų rasti iš vidinių rezervų.
Seimui pateiktomis Prokuratūros įstatymo pataisomis taip pat norima konkrečiai nustatyti, kada prokurorai gali būti atleidžiami iš tarnybos. Darbo jie netektų už pravaikštas, už buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų toksinių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja.
Prokuroras būtų atleistas, jeigu supainiotų interesus, jeigu du kartus neatvyktų į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties, jeigu padarytų kitų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, pažemintų prokuroro vardą ir pan.
Be to, projekte sudarytos galimybės prokurorams smarkiai pasiilginti atostogas. Dabar jie maksimaliai gali atostogauti iki 42 kalendorinių dienų, o pagal pataisą būtų iki 40 darbo dienų.
Taip pat numatyta galimybė prokurorams išeiti kūrybinių atostogų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...