Šunų klausimas privertė kasytis

TUŠČIOS KALBOS

Šunų klausimas privertė kasytis

Savivaldybėje vykęs dar vienas pašnekesys apie šunis baigėsi galvų kasymusi.

Kai Klaipėdoje neseniai šuo mirtinai sužalojo mergaitę, atrodė, kad klausimas dėl šunų laikymo pagaliau bus išspręstas. Nieko panašaus. Vakar Klaipėdos savivaldybė pakvietė dalyvauti visuomenę viešoje diskusijoje - pasitarime dėl gyvūnų laikymo mieste taisyklių griežtinimo ir papildomų drausminimo priemonių kovinių veislių šunų savininkams. Nors renginyje dalyvavo nemažai žmonių, diskusija neįvyko.

Valandą trukusiame renginyje pateikti tik keli skelbtą temą atliepiantys pasiūlymai. Nors gyventojams - jie į kvietimą diskutuoti kažkodėl neatsiliepė - ir dabar niekas nedraudžia savo pasiūlymus teikti Miesto ūkio departamentui.

Susirinkusieji “slydo” į šoną: atsiskaitinėjo už “Gyvūnų registracijos centro”, gyvūnų prieglaudos “Nuaras” darbą, kalbėjo apie brangius medikamentus, ginčijosi, kieno darbas priversti gyventojus registruoti gyvūnus.

Buvo giriama Klaipėdos taryba, nustačiusi gyvūnų laikymo taisykles. Tačiau tų taisyklių nesilaikoma ne tik todėl, kad nėra atsakingų asmenų už taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę - nėra kam ieškoti ir bausti pažeidėjų. Be to, dalis gyventojų rinkliavos už augintinius nemoka, nes tai daryti jie yra verčiami antrąkart. Kur dingo ir kaip panaudoti šešerius metus iš šunų ir kačių savininkų rinkti pinigai, gyvūnų savininkams niekas neatsako.

Drausti prievarta!

Daugiausia pasiūlymų dėl drausminimo priemonių kovinių veislių šunų savininkams pateikė tarybos narys Valdemaras Anužis. Svarbiausias pasiūlymas, jo nuomone, galintis padaryti esminį lūžį, - parengti įstatymo pataisas, numatančias pavojingų gyvūnų privalomą civilinės atsakomybės draudimą dėl žalos atlyginimo. Pasiūlymo autorius yra įsitikinęs, kad privalomas draudimas sudrausmintų pavojingų šunų savininkus. Anot jo, didžiulės draudimo kompanijų sumos už šios rūšies draudimą priverstų žmogų pagalvoti, ar jam reikia laikyti pavojingą gyvūną.

V.Anužis taip pat siūlė įstatymais numatyti terminus dėl pavojingų gyvūnų laikymo mūsų šalyje ir jų laikymo daugiabučiuose. Politikas siūlė spartinti gyvūnų registravimą “mikročipais” Klaipėdoje; įvesti darbuotojo, kuris kontroliuotų, kaip vykdomos gyvūnų taisyklės mieste, etatą; kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir Klaipėdos VPK su prašymais imtis priemonių, kad pavojingi ir agresyvūs gyvūnai nebūtų veisiami, sugriežtinti kovą su nelegalių šunų turnyrų rengėjais, nes jie ir veisia agresyvius šunis.

Interesų ranka?

2002 m. kovo 22 d. Vyriausybė savo nutarimu įgaliojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą patvirtinti agresyvių šunų sąrašą, o Vidaus reikalų ministeriją - parengti jų registracijos taisykles. Vidaus reikalų ministerija iki šiol neįvykdė Vyriausybės nutarimo, o veterinarijos tarnybos sudarytas sąrašas kelia šunų savininkų pasipiktinimą, nes į jį kažkodėl nepateko ypač pavojingi šunys (bulterjerai), bet yra įrašyti kai kurie nepavojingų veislių.

Priminė žmones

Viešosios policijos komisaras Kazimieras Sinkevičius pastebėjo, kad šunų klausimas Klaipėdoje gvildenamas jau dešimt metų, bet naudos nėra - apie 90 proc. gyventojų gyvūnų taisyklių nesilaiko. Jis pritarė dėl etato įvedimo: jeigu bus konkretus žmogus, atsakingas už Gyvūnų taisyklių vykdymo kontrolę, bus ir tvarka. Etatą išlaikyti galima iš rinkliavų pinigų, kurie į miesto biudžetą patenka už gyvūnų laikymą.

Tarybos narys Artūras Šulcas prisipažino pats nemokąs rinkliavos už laikomą šunį, nes “teisiškai rinkliava - ginčytina”. A.Šulcas rengiant Gyvūnų taisykles pateikė 17 pasiūlymų, bet nė į vieną jų neatsižvelgta.

Visai kitu rakursu pasitarimą pasuko savivaldybės administracijos direktorius Leonas Makūnas. Jo nuomone, reikia kalbėti ne apie šunis, bet apie gyventojų teisę saugiai gyventi, net ir nežinant, kaip saugiai bendrauti su šunimis.