- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisės ekspertai nevienodai vertina viešojoje erdvėje keliamą idėją Lietuvoje išardyti rusiško geležinkelio vėžę, siekiant stabdyti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą per šalies teritoriją.
Nors premjerė, komentuodama šį siūlymą, ragina nepamiršti, kad yra Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas pažymi, kad teisiniuose dokumentuose supaprastinta tvarka apibrėžia tik vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą. Kitaip tariant, jo teigimu, nėra apibrėžta, kad Lietuva negali keisti geležinkelio vėžės, todėl toks žingsnis reglamentuoto europinio lygmens susitarimo nepažeistų. Kita vertus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Indrė Isokaitė-Valužė pažymi, kad bėgių ardymas gali turėti platesnį poveikį, todėl vertėtų įvertinti, ar Lietuva nepažeistų platesnių įsipareigojimų pagal daugiašales sutartis.
D. Žalimas: įsipareigojimai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi
D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos sutartis dėl piliečių supaprastintos tranzito tvarkos nėra susijusi su konkrečia vėže, todėl, anot jo, problemų dėl jos ardymo neturėtų kilti.
„Kiek aš pamenu 2002 metų susitarimus, tai ten dėl supaprastinto geležinkelio tranzito dokumentų asmenims, kurie kerta Lietuvos teritoriją tranzitu. Tai čia yra apie dokumentų išdavimą, supaprastintos vizos, bet visiškai nekeičia Lietuvos suverenios teisės keisti Lietuvos geležinkelio plotį“, – teigė D. Žalimas.
„Niekur nėra kalbama apie konkrečią vėžę, kuria turi būti vežama. Tai nematau jokių problemų. Nėra jokio įsipareigojimo vežti konkrečiai palengvintai, per kiek valandų ir kokiu būdu, tik aišku, kad geležinkeliu, bet iš principo ten yra tik apie supaprastintus dokumentus, kad nebūtų įprasta tvarka įforminamos vizos. Tai nieko bendro su geležinkelio vėže neturi“, – pridūrė jis.
Nors VDU profesorius neatmeta, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kitų tarpžinybinių susitarimų, kita vertus, pažymi jis, tai nėra tarptautiniai įsipareigojimai.
„Manau, kad Lietuvos geležinkeliai gali turėti kokių nors susitarimų su NVS šalių geležinkeliais, bet tai yra įmonės susitarimai, o ne šalies, ne valstybės“, – teigė jis kartu pridurdamas, kad Lietuva nėra įsipareigojusi turėti platesnę vėžę nei naudojama ES.
„Neprisimenu, kad kur nors Lietuva būtų įsipareigojusi turėti tokio pločio vėžes. Ir šita geležinkelio vėžė tokio pločio yra reikalinga ne mums. Mes iki šiol savo geležinkelio nesame integravę į ES, per 19 metų narystės Lietuvos geležinkeliai yra toliau integruoti į Rusijos transporto sistemą ir Baltarusijos. Tai čia visų pirma yra didžiulė saugumo problema. Aš jau nekalbu apie tai, kad šia prasme mes nesame ES“, – pridūrė VDU profesorius.
I. Isokaitė-Valužė: bėgių ardymas galėtų turėti platesnį nei mes matome poveikį
Tuo tarpu I.Isokaitė-Valužė idėją Lietuvoje išardyti rusiško geležinkelio vėžę vertina kiek skeptiškiau. Jos teigimu, būtina įsivertinti, ar sprendimas atitinka visus tarptautinius įsipareigojimus, susijusius ne tik su Lietuvos ir Rusijos dvišaliais santykiais.
Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste.
„Bėgių ardymas nėra tik vidaus reikalas. Yra tarptautiniai santykiai, tarptautinė teisė ir gali daryti tik tai, ko Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai nepažeidžia. Šiuo atveju įprasta reaguoti į kitos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, valstybės veiksmus tam tikromis priemonėmis – mes jas vadiname atsakomosiomis. Ir tiek individualiai valstybė tai gali daryti, tiek tarptautinėje organizacijoje būdama jos nare. Ir kiekviena šalis sprendžia, ar veiksmai atitinka atsakomosioms priemonėms taikomus reikalavimus, pirmiausia, tai atsakyti į tikslą, ko mes siekiame, ar jie yra proporcingi, ar yra būtini“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto docentė.
„Todėl prieš ardant bėgius reikėtų įvertinti visus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus plačiau, ne tik dvišalius santykius, bet ir tarptautinių sutarčių kontekste, tai yra ir prekių, ir asmenų vežimas, ir ES kontekste, ir esamo reguliavimo sankcijų kontekste“, – pridūrė ji.
Anot I.Isokaitės-Valužės, ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia, todėl, anot jos, negalima imtis priemonių neįvertinus dar galiojančių susitarimų.
„Negaliu pasakyti, kad visos sutartys su Rusija yra nebeaktualios, nenaudojamos, nutrūkusios, nes tarptautiniai ginkluoti konfliktai savaime tarptautinių sutarčių nenutraukia“, – teigė I. Isokaitė-Valužė.
ELTA primena, kad Europos Komisijai pateikus ketvirtojo sankcijų paketo aiškinamąsias gaires, pagal kurias Rusijai leidžiama geležinkeliais per Europos Sąjungos teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios nenaudojamos kariniams tikslams, Lietuvos viešojoje erdvėje pasigirdo siūlymų išardyti rusiškąją geležinkelio vėžę, kuria šie kroviniai Lietuvos teritorija vežami į Rusijos ekslavą.
Ši vežė yra platesnė nei naudojama ES.
Prieš EK pateikiant išaiškinimą, Lietuva nuo birželio 17 d. neleido į Kaliningradą iš Rusijos savo teritorija gabenti plieno bei juodųjų metalų, o nuo liepos 10 d. – cemento, alkoholio ir įvairių prabangos prekių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais1
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...