- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti dabartinę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tvarką – autorius iš visos programos rinksis patys abiturientai.
LVAT šią savaitę nutraukė bylą dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino reikalavimų, buvusios švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymu atsisakius parinktų privalomų autorių.
Į teismą kreipėsi trys Seimo nariai konservatoriai teigdami, jog egzaminą tapo galima išlaikyti ir neskaičius nė vieno lietuviško kūrinio. Anot jų, tai gali prieštarauti Konstitucijai ir Švietimo įstatymui.
LVAT įvertino, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokomąjį dalyką sudaro ne tik lietuvių, bet ir visuotinė literatūra, tad dabartinė egzamino tvarka neprieštarauja dalyko bendrajai programai.
„Tvarkos pasikeitimas, kai gali išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą iš esmės neskaitęs lietuvių autorių, nėra pats geriausias sprendimas, sukuriant žmogaus vertybinius pamatus einant į platų gyvenimą, bet sprendimas toks“, – LVAT nutartį BNS komentavo vienas iš skundą pateikusių Siemo narių Laurynas Kasčiūnas.
„Dabar laukiam naujo švietimo ministro, gal bus su kita samprata, kita pasaulėžiūra, mes tikrai paklausim jo, koks jo požiūris į visa tai ir žiūrėsime, ar bus linkęs peržiūrėti priimtus sprendimus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anksčiau galiojo tvarka, kad valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš bendrosios programos išplėstinio kurso, o mokykliniam egzaminui – keturi privalomi lietuvių autoriai.
Buvusi švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pakeitė šią tvarką. Įsakymo pakeitime nurodoma, kad dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai aptaria pagal bendrąją programą privalomų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą. Prie kiekvienos temos pateikiami du jai atskleisti tinkamiausi autoriai, vieną iš kurių rekomenduojama pasirinkti, o egzamino užduoties sąsiuvinyje nurodomi visi privalomi autoriai, kuriais kandidatas atlikdamas egzamino užduotį taip pat gali remtis.
Konservatorių atstovai argumentavo, kad abiturientai galės laikyti ir išlaikyti aukščiausiais balais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą, neskaitę nė vieno nacionalinės literatūros kūrinio.
„Taigi pagal įsakymo aktualią redakciją dabar abiturientas, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, galės remtis bet kuriuo iš 36 mokykloje nagrinėtų autorių (tai yra nebūtinai lietuvių) kūrinių. Lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas ir išmanymas nebėra privalomas. Vadinasi, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebeprivaloma lietuvių literatūra“, – skunde teismui teigė parlamentarai.
LVAT įvertino, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokomąjį dalyką sudaro ne tik lietuvių, bet ir visuotinė literatūra, todėl „nėra pagrindo teigti, kad aptariama egzamino dalis turi būti skirta išimtinai patikrinti lietuvių literatūros (kultūros) žinias“.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad J. Petrauskienės patvirtinta pasiekimų patikrinimų programa „nėra keičiamas ar koreguojamas (formuojamas) vidurinio ugdymo programų turinys, nustatytas Švietimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dokumentuose“.
„Ginčijamomis norminio administracinio akto nuostatomis niekaip nėra paneigiami bendrojoje programoje nustatyti ugdymo turinio reikalavimai, kurie yra skirti ir privalomi mokykloms, kuriose mokomasi lietuvių kalba arba tautinės mažumos kalba“, – sakoma teismo nutartyje.
LVAT taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai neprašė ištirti bendrosios programos ar kitų norminių administracinių aktų, pagal kuriuos yra įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos, teisėtumo, todėl bylą nutraukė.
Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pabradės poligone mirė JAV karys
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje trečiadienį mirė Jungtinių Valstijų karys. ...
-
Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...
-
Keturios tos pačios lyties poros kreipėsi į EŽTT dėl partnerystės, santuokos įteisinimo11
Keturios poros penktadienį kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. ...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejų: jau 20 metų kartu5
Prieš 20 metų Lietuva įstojo į stipriausią gynybinį aljansą, tad visoje šalyje penktadienį skamba renginiai, skirti NATO. Kauniečiai tikino, kad būdami NATO šeimos dalimi jaučiasi saugiai ir gali didžiuotis Lietuvos lyderyste. ...
-
Orai: per Velykas gali sušilti ir iki 23 laipsnių1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šventinį savaitgalį prognozuoja šiltus orus. ...
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus2
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
V. Rupšys: Nyderlandų sprendimas dėl „Patriot“ – pirmas žingsnis į rotacinę oro gynybą
Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis į pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. ...
-
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?5
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordi&s...
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“10
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Pernai teismuose išnagrinėta 191 tūkst. bylų, augo teisminių ginčų dėl atliekų, skolų1
Pernai teismuose išnagrinėta apie 191 tūkst. bylų, o labiausiai augo bylų dėl nesumokėtų mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą skaičius. ...