Keturios savivaldybės dėl sausros skelbia ekstremalią situaciją | kl.lt

Keturios savivaldybės dėl sausros skelbia ekstremalią situaciją

Alytaus, Lazdijų rajonų, Marijampolės bei Kalvarijos savivaldybės dėl stichinės sausros paskelbė ekstremalią situaciją.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visų šių savivaldybių teritorijose, taip pat ir Trakų rajono savivaldybėje praėjusią savaitę paskelbti stichinės sausros rodikliai.

Ekstremalios situacijos paskelbimas atveria galimybes prašyti kompensacijų dėl ūkininkų patiriamų nuostolių, teigia savivaldybių atstovai.

Alytaus rajone ekstremali situacija paskelbta dar pirmadienį, Marijampolės ir Lazdijų rajono savivaldybėse tai padaryta trečiadienį, Kalvarijų savivaldybėje – ketvirtadienį, BNS patvirtino savivaldybių vadovai ir atstovai.

„Taip, paskelbėme dėl sausros. Tarsimės su taryba, galvosime dėl priemonių – kai turėsime daugiau duomenų, galvosime apie konkrečius sprendimus“, – BNS sakė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė.

Kalvarijos meras Vincas Plikaitis BNS sako, kad ekstremali situacija gali būti pagalba ūkininkams atidedant paskolų mokėjimą ar vykdant sutartis bei atiduodant derlių.

„Yra daug aplinkybių, į kurias atsižvelgiant ūkininkai galbūt turės pasiteisinimą. Aišku, situacija bloga – varpos paaugusios vos sprindį, du, ilgai nebuvo lietaus, derliaus nebus gero“, – teigė meras.

Trakų rajono savivaldybės atstovai teigia, kad ekstremali situacija dėl sausros kol kas nėra paskelbta, tačiau nuo gegužės 29-osios dėl aukščiausio gaisro pavojaus galioja draudimas lankytis visuose savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose.

Anot Hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Justinos Kazlauskienės, situacija net ir po trumpų kritulių minėtose savivaldybėse nesikeičia,  tuo metu 22 savivaldybėse sausringas laikotarpis jau pripažintas pavojingu reiškiniu.

„Jei niekas nepasikeis, savaitgalį stichinė sausra turėtų būti paskelbta ir Šakių rajono savivaldybėje“, – BNS sakė ji.

Specialistės teigimu, sausra yra apėmusi Pietų ir Vakarų Lietuvą, taip pat dalį Šiaurinio šalies pakraščio savivaldybių.

Stichinė sausra konstatuojama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų. Teisės aktai numato, jog paskelbus stichinę sausrą, valstybė turėtų kompensuoti pasėlių draudimo išlaidas draudikams, tačiau, anot J. Kazlauskienės, tokį draudimą siūlo vos viena bendrovė, o

J. Kazlauskienė pažymi, kad Lietuvoje beveik niekas nesidraudžia dėl sausros, tokį draudimą siūlo tik viena bendrovė.

Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė, jog ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams – jiems nuspręsta netaikyti sankcijų, jei nebus pasiekti privalomi ES paramos rodikliai.

Numatoma ankstinti išmokas žemdirbiams

Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti. Giedrius Surply kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą.

„Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais. Rytoj važiuoju į Varėną, kaip ten iš tikrųjų situacija, ir susitikime su žemdirbiais jie man parodys laukuose, kaip reali situacija. Esame budrūs, bandome ieškoti sprendimų, bet tuos sprendimus galime pasiūlyti tik tokius, kokius turime“, – Seime žurnalistams sakė G. Surplys.

Jis pakartojo, kad žemdirbiams, nepasiekusiems privalomų Europos Sąjungos (ES) paramos rodiklių, nebus taikomos sankcijos.

„Europos Sąjungos paramos taisyklės yra tokios, kad už kiekvieną gautą eurą ūkininkas turi atsiskaityti, jis turi pasiekti tam tikrus produktyvumo rodiklius ir štai dėl sausros greičiausiai taip ir bus, kad jie tų rodiklių nepasieks. Tai mes šitoje vietoje sakome: būkite ramūs, tikrai žiūrėsime jautriai ir tų sankcijų netaikysime“, – tikino ministras.

Pasak G. Surplio, ūkininkams gali būti palengvintos kai kurios draudimo sąlygos.

„Egzistuoja galimybė apsidrausti nuo stichinės sausros, tai kainuoja 28 eurai už hektarą metams, valstybė finansuoja 65 proc. tų išlaidų, tačiau kiek dabar girdžiu iš ūkininkų, tas draudimas nėra taip lengvai prieinamas ir draudimo sąlygos nėra tokios palankios. Taigi, vėlgi turime galvoti apie tai, kad turime peržiūrėti taisykles, ieškoti galimybių tiems ūkininkams apsidrausti kuo lengvesnėmis sąlygomis. Ką aš girdėjau iš žemdirbių, tai pavyzdžiui, poliso sąlyga yra tokia, kad turi būti 5 metai iš eilės sausra, tik tada gali būti kompensuojami nuostoliai“, – teigė G. Suprlys.

G. Surplio teigimu, Vyriausybė turi planą sukurti rizikų valdymo fondą, tačiau tam reikia, kad prisidėtų ir žemdirbiai.

„Nebus taip, kad tas fondas tik iš valstybės pinigų bus kuriamas. Turime kartu su žemdirbių savivalda žiūrėti, kaip galima būtų tas krizes gamtines minimizuoti. (...) Vyriausybės priemonių plane yra įrašyti terminai ir mes startuojame su pieno sektoriaus rizikų valdymo fondu turėtume pakankamai greitai. Paskui žiūrėsime, kaip veiks, koks bus suinteresuotumas vėlgi iš žemdirbių, jeigu viskas pasiteisina, tada judėsime į kitus sektorius“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar Vyriausybė galės kompensuoti nuostolius ūkininkams, G. Surplys teigė, kad tai mažai tikėtina, bet jeigu situacija paūmėtų, bus ieškoma visų įmanomų sprendimų.

„Mano dabar turimomis žiniomis, kadangi tai vis dėlto yra draudiminis įvykis, mes neturėtume kompensuoti tų nuostolių. Ir lygiai taip pat kalba Europos Komisija, kuri sako, kad tai yra draudiminis įvykis, dėl to neturėtume tikėtis, kad jeigu kreipsimės į Komisiją, būsime išgirsti. Tačiau vėlgi neatmetu galimybės, kad jeigu ta sausra tikrai parodys visus savo „nagus“ ir, kaip prognozuojama, neteksime iki trečdalio derliaus, kad tada nesiimsime visų galimų priemonių padengti žemdirbiams tuos nuostolius“, – sakė G. Surplys.

Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių. Europos Komisija (EK) tiesiogiai nuo liūčių nukentėjusiems šalies ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų, o dar beveik 17 mln. eurų skirta iš ES Solidarumo fondo.

Lietus nesumažino sausros tikimybės

Šią savaitę pietų Lietuvoje lijęs lietus nesumažino stichinės sausros tikimybės.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vedėja Viktorija Čėglienė BNS sakė, kad Lietuvoje iškrenta per mažai lietaus, kad mažėtų sausra.

„Iš esmės situacija apskritai nesikeičia, nes tas lietus nedaro didelės įtakos“, – teigė V. Čėglienė.

Jos teigimu, sausrai įtakos daro lietus ir oro temperatūra.

Šią savaitę sausra pradėjo vyrauti dar trijose savivaldybėse – Rietavo, Širvintų ir Rokiškio, o savaitės pradžioje sausra išsiplėtė į Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių savivaldybes.

Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.

Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

p

p portretas
sale upes teka,ezerai tyvuliuja,o mat sausra,tinginiams istisai kazkas...Dubajaus apylinkese viduri dykumu zali plotai,augina darzoves! Uztat kad jie netinginiai! Ypratot jau uz nieko neveikima pinigelius imt...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių