Už paramą Neringos savivaldybei – žalia šviesa viešuosiuose pirkimuose?

  • Teksto dydis:

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi sveikatos apsaugos sistemoje esančias rizikas dėl viešųjų pirkimų ir paramos teikėjų, patikrino, ar panašios rizikos egzistuoja ir kitoje valstybės valdymo srityje – savivaldoje.

STT atliktame analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrime nustatyti atvejai, kai juridiniai asmenys, teikę paramą savivaldybėms, laimi jų organizuotus viešuosius pirkimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais 1 tūkst. 251 juridinis asmuo (ne ūkio subjektų grupėje) laimėjo visų Lietuvos savivaldybių vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 1,6 mlrd. Eur.

Per tą patį laikotarpį 1 tūkst. 658 juridiniai asmenys savivaldybėms skyrė virš 11 mln. Eur paramos.

2015–2017 metais savivaldybių administracijų skelbtų viešųjų pirkimų 146 laimėtojai savivaldybėms skyrė daugiau kaip 405 tūkst. Eur ir laimėjo daugiau nei 486 mln. Eur viešųjų pirkimų vertės.

Analizės metu buvo nustatyta, kad daugiausia paramos iš viešųjų pirkimų laimėtojų yra gavusios Marijampolės, Kėdainių r., Kauno m. ir Telšių r. savivaldybės.

Paramos teikėjai 2015–2017 metais Kauno m. savivaldybėje yra laimėję viešųjų pirkimų už 316 mln. Eur, Marijampolės savivaldybėje – už daugiau kaip 17 mln. Eur, Šilutės r. savivaldybėje – už daugiau kaip 12 mln. Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad net 15 iš 60 savivaldybių, juridiniams asmenims, teikusiems paramą savivaldybėms, teko daugiau nei 50 proc. šių savivaldybių viešųjų pirkimų vertės.

Didžiausią dalį viešųjų pirkimų konkursų (pagal vertę) laimėjo paramos teikėjai Marijampolės (87 proc.), Neringos (87 proc.), Kupiškio r. (81 proc.) ir Rietavo (80 proc.) savivaldybių administracijose.

2015–2017 metais nustatyta beveik 200 atvejų, kai juridiniai asmenys laimėjo Lietuvos savivaldybių skelbtus viešuosius pirkimus ir teikė joms paramą. Pastebėta, kad apie 75 proc. tokių atvejų juridinių asmenų darbuotojai buvo susiję giminystės, santuokos ir/ar svainystės ryšiais su savivaldybių administracijų darbuotojais.

„Analitinio tyrimo rezultatai parodė, kad korupcijos rizikos, susijusios su viešųjų pirkimų ir paramos teikimo ryšiu, egzistuoja ne tik Lietuvos ligoninėse, bet ir savivaldoje. Situacija, kai mažą dalį viešųjų pirkimų laimėtojų sudarantiems juridiniams asmenims tenka reikšminga viešųjų pirkimų vertės dalis, gali būti vertinama, kaip korupcijos rizikos veiksnys. Tokia situacija turėtų skatinti kompleksiškai įvertinti esamą situaciją ir imtis priemonių skaidrumui užtikrinti“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Atlikto tyrimo rezultatai bus pateikti sprendimus priimantiems valstybės vadovams ir kitoms institucijoms pagal jų kompetenciją. Ateityje STT taip pat numato pakartotinai atlikti situacijos pokyčių analizę ir apie jos rezultatus informuoti visuomenę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Straipsnis gal ir užsakytas... beveik visi straipsniai užsakomi... bet tiesa Neringos aprašyta tokia, kokia yra... kas prie lovio, tas gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų puikiai... turbūt ne be priežasties didžioji dauguma savivaldybės narių priklauso vienai partijai

Anonimas

Anonimas portretas
Bet matosi, kad straipsnis užsakytas, nes kalba eina apie daug savivaldybių, bet pavadinime paminėta tik Neringa.Koktu.

Dumblynė

Dumblynė portretas
Neringos ir Šilutės savivaldybėse dirba apsukruoliai, spjaunantys į korupcinę riziką. Neringoje ir Šilutėje ranka ranką plauna be pertrūkių. Socdemiška tradicija pradeda ir laimi. Pirmūnai Vakarų Lietuvoje. Koktu.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių