Už valstybės institucijų neapsižiūrėjimą – 15 mln. eurų sąskaita įmonėms

Beveik 2 tūkst. įmonių, priklausančių Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO) ir organizacijai "Žaliasis taškas", verčiamos papildomai sumokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio. Bendrovės jau kartą yra atsiskaičiusios už pakuočių atliekų tvarkymą, bet dėl atsakingų institucijų aplaidumo kontroliuojant pakuočių atliekų sritį verslininkams gali tekti susimokėti dar sykį. Tokiu atveju įmonės net galvoja apie bylinėjimąsi teismuose.

Pažymas panaikino

Reikalavimai sumokėti milijonus eurų taršos mokesčio šalies įmones pasiekė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD) nustačius pažeidimų atliekas tvarkančioje bendrovėje "Metrail". Paaiškėjo, kad pastaroji įmonė 1,8 tūkst. verslo subjektų neteisėtai išdavė atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus už 14,5 tūkst. tonų metalo ir 500 tonų plastiko pakuočių. Įsigiję šiuos dokumentus iš "Metrail", gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Tačiau dėl galbūt nusikalstamos atliekų tvarkytojo veiklos keli tūkstančiai vietos ir tarptautinių įmonių dabar yra verčiamos antrą kartą mokėti už pakuočių tvarkymą atgaline data. Aplinkos ministerijos VRAAD 2015–2016 m. priėmė sprendimus panaikinti "Metrail" išduotus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 m. laikotarpį.

Pasak šalies verslo atstovų, ši istorija yra puiki jau daugelį metų atliekų tvarkymo srityje besitęsiančios netvarkos ir piktnaudžiavimų iliustracija.

Dar sykį susimokėti verčiamos įmonės atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, "Metrail" 2013 m. išduoti dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. gegužę., o išduoti 2015 m. nustojo galioti tik 2016 m. rugpjūtį. Kitaip tariant, valstybės institucijos net kelerius metus į galimus "Metrail" pažeidimus žiūrėjo pro pirštus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad valstybė, antrą kartą renkanti mokesčius už tą patį, tiesiog naudojasi stipresniojo teise.

Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas.

"Įmonės verčiamos daryti tai, ką jau yra atlikusios. Ir tai ne pirmas incidentas. Tokių atvejų pastebime ir statybų sektoriuje, kuriame galime matyti, kaip naikinami leidimai ir stabdomos statybos. Šiandien panaši situacija yra ir pakuočių tvarkymo rinkoje", – sakė R.Dargis.

Verčia atsakomybę gamintojams

Aplinkos ministro patarėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, įmonės pačios renkasi, su kokiais atliekų tvarkytojais pasirašyti sutartis, o jeigu atliekos tvarkomos netinkamai, už tai yra atsakingi patys gamintojai.

"Gamintojai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios organizacijos pačios renkasi atliekų tvarkytojus arba bendradarbiauja su savivaldybių parinktais atliekų tvarkytojais, kurie jų vardu tvarko pakuočių atliekas. Atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kuriuos išduoda atliekų tvarkytojai, – pagrindas atleisti gamintojus ir importuotojus nuo mokesčio valstybei už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Jeigu tos atliekos sutvarkomos netinkamai, panaikinami tai įrodantys dokumentai. Tokiu atveju būtina sumokėti mokestį valstybei", – kalbėjo M.Bajarūnas.

Pasiūlė 1 mln. eurų

Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkerta, kad "Metrail" istorijoje tiek gamintojai, tiek investuotojai įvykdė visas įstatyme numatytas prievoles – vedė pakuočių apskaitą, dalyvavo organizuojant kolektyvinį atliekų tvarkymą ir finansavo atliekų tvarkymą. Dėl šios priežasties verslininkai neprivalo atsakyti be kaltės už trečiąjį asmenį.

"Atrodo, kad verslas kaltas, jog nekontroliavo įmonių, kurių kontrolę privalo užtikrinti pačiai ministerijai pavaldžios institucijos", – aiškino R.Valiūnas ir pridūrė, kad esant šiai situacijai, teisė yra gamintojų ir importuotojų pusėje, todėl pastarieji galėtų tikėtis teigiamos išvados iš Europos Teisingumo Teismo, kilus ES teisės aiškinimo klausimams.

"Na, ir nederėtų pamiršti užsienio investuotojų teisės ginti savo interesus tarptautiniame arbitraže", – priminė R.Valiūnas.

Norėdami kuo greičiau užbaigti kilusį ginčą, šią savaitę iniciatyvą pademonstravo ir nukentėję šalies verslininkai. Jie siūlo sumokėti 1 mln. eurų kompensaciją už tuos pakuočių atliekų kiekius, kurių dokumentai ir pažymos buvo panaikinti. Verslo atstovų teigimu, tokia suma apskaičiuota remiantis to meto rinkos tvarkymo kainomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių