Už Vijūnėlės dvaro griovimą teks mokėti iš valstybės kišenės?

Ketvirtadienį išplatintame pranešime savivaldybės teigia, kad susiklosčiusią situaciją spręs su valstybės institucijomis.

Portalas 15min.lt ketvirtadienį paskelbė, kad vien už pastato griovimo darbus iš savivaldybės reikalaujama daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Papildomai savininkai paskaičiavo, kad žala dėl namo nugriovimo galėtų siekti virš milijono eurų.

Rašte Druskininkų savivaldybei, portalo duomenimis, teigiama, kad savininkas neturi lėšų statinio nugriovimui, todėl tai spręsti turėtų savivaldybė. Pabrėžiama, kad teismo sprendime nebuvo konstatuota savininko kaltės, todėl darytina išvada, kad už pastato griovimo finansavimą atsakingos Druskininkų savivaldybės ir valstybės institucijos. Rašte prašoma paskirti pinigus namo griovimui. 

Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį neskundžiamu sprendimu paskelbė, kad pastatas Druskininkuose turi būti nugriautas.

„Valstybė išnuomoja valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka, jeigu asmuo tame sklype turi teisėtai pastatytą statinį. Nagrinėtoje LAT byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą“, – tuomet paskelbė teismas.

Druskininkų savivaldybė savo ruožtu pabrėžia, kad visi be išimties teritorijų planavimo bei statybos dokumentai išduoti teisėtai.

„Belieka apgailestauti, kad dėl politizuotų prokuratūros bei teismų sprendimų  tektų išleisti tiek Valstybės, tiek Savivaldybės lėšas. Tą patvirtina ir visi dokumentus nagrinėję teisininkai, kurie konstatavo, kad teismo sprendimas griauti priimtas remiantis negaliojančiais teisės aktais“, – rašoma pranešime.

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.

2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.

Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.