V. Kasiulevičiaus diagnozė sveikatos sistemai: agonija, darom, ką galim

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius teigia, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai - agonija, tačiau medikai daro, ką gali.

Kaip ELTA jau skelbė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir medikų profesinės sąjungos trečiadienį pasirašė susitarimą bendromis pastangomis siekti tolygaus sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio augimo.

Sutarta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams ir siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), slaugytojų - ne mažesnis kaip 1,5 šalies VDU.

„Anksčiau buvo siūloma medikų atlyginimus didinti nuo liepos 1 dienos ir tik 15 proc., taigi pažangos pasiekta. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį. Tik taip įmanoma stabdyti sveikatos priežiūros darbuotojų migraciją ir spręsti jų socialines problemas“, - Eltai sakė prof. V. Kasiulevičius.

Lietuvos medikų sąjūdis yra labai aiškiai deklaravęs, - norint iš esmės pakeisti situaciją, atlyginimus kasmet reikėtų didinti po 30 proc. iki pat 2020 metų, o tada didinti po mažiau, kol pasieksime Europos Sąjungos šalių medikų atlyginimų vidurkį.

Prodekanas pabrėžė, kad atlyginimų didinimo atidėjimas tokioms socialiai pažeidžiamoms grupėms kaip slaugytojai, gydytojai rezidentai tikrai nėra geras dalykas. „Šaltasis sezonas, žmonėms reikia mokėti didesnius mokesčius, todėl labai gaila, kad nebuvo įsiklausyta į mūsų reikalavimus. Toliau diskutuosime su profesinėmis sąjungomis ir sieksime pokyčių metų pradžioje“, - sakė prof. V. Kasiulevičius.

Pasak prodekano, Medikų sąjūdžio tikslas - atkreipti sveikatos priežiūros darbuotojų profesinių sąjungų dėmesį į trūkumus ir parodyti, kur reikėtų stipriau atstovauti medikų interesams, o ne tik tenkintis tuo, ką pasiūlo valdžia.

„Paprastai valdžia stengiasi siūlyti kokį tik įmanoma minimumą, o mes kalbame apie esminius sprendimus - ne tik atlyginimus. Ne brangios medicininės įrangos pirkimas - reikia jos ar nereikia - turi būti prioritetas, o medicinos personalas: kineziterapeutai, laboratorinės medicinos darbuotojai, visi kiti sveikatos sistemos darbuotojai. Mano asmenine nuomone, verta kalbėti apie fiksuotą darbo užmokesčio dalį sveikatos priežiūros įkainiuose. Negalima nepagrįstai švaistyti pinigų, kai sveikatos priežiūros darbuotojos, dirbdamos pusantro etato, gauna 500 eurų. Tai - milžiniška problema“, - sakė profesorius.

Kaip pabrėžė V. Kasiulevičius, nesprendžiamos sveikatos sistemos problemos kaupėsi daug metų. „Mes tikrai kantrūs, stebėjom naujos Vyriausybės darbą, bet po metų jau norime, kad sprendimai būtų priimami. Dabartinei daugumai nepasisekė - jie jau gavo sveikatos sistemą agonijoje. Tačiau, jeigu nenorime Rumunijos varianto, sprendimus turime priimti dabar, pradėdami nuo žmogiškųjų išteklių. Niekas kitas negali būti prioritetas, tik sveikatos sistemos darbuotojai“, - pabrėžė Vilniaus universiteto podiplominių studijų prodekanas.

Prof. V. Kasiulevičiaus įsitikinimu, medikų darbo užmokesčio sistema turi būti skaidri ir kiekvienam aiški. „Kad ir kur dirbtų - Vilniuje, Kaune ar Jonavoje, žmogus turi žinoti, kokį darbo užmokestį gaus dabar ir po 5 metų, ko gali pasiekti, kokios jo karjeros galimybės“, - pabrėžė Medikų sąjūdžio atstovas.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikas Lietuvos valstybiniame sektoriuje politologė Eglė Samoškaitė prilygina raketų mokslui -viskas supinta ir suraizgyta kuo sudėtingiau, kad būtų kuo sunkiau suprasti.

„Sveikatos priežiūros sistemoje taip pat nėra vieningos darbo apmokėjimo tvarkos. Atlyginimus kiekvienoje poliklinikoje ir ligoninėje lemia vadovas. Bendros yra tik SAM rekomendacijos dėl darbo apimties, bet ne darbo apmokėjimo“, - atkreipia dėmesį E. Samoškaitė.

Kaip jai pavyko išsiaiškinti, Lietuvoje vyrauja du darbo apmokėjimo būdai gydytojams: pareiginė alga ir priedai už naktinį ar padidinto intensyvumo darbą ir nedidelė pareiginė alga bei 40-200 proc. priedai nuo pareiginės algos, kurie priklauso nuo vadovo.

„Slaugytojams, kaip man buvo teigiama, už darbą apmokama tik pirmuoju būdu. Nėra normalu naudoti priedų sistemą, nes finansavimas iš Ligonių kasų kinta neprognozuojamai“, - atkreipė dėmesį politologė, pridurdama, kad įstaigos negali tiksliai planuoti pajamų, todėl pasirenka išmokėti priedus, kai pinigų turi, ir sumažinti priedus, kai finansavimas mažėja.

E. Samoškaitės žodžiais, taip gydytojai ir slaugytojai tampa „tie kraštiniai“, nežino, koks atlyginimas bus ateityje.

Kai kalbama apie atlyginimų kėlimą kažkokiu procentu, turima omenyje pareiginė alga. „Kai ne ji, o priedai sudaro didžiąją atlyginimo dalį, tai taip ir išeina - tarsi didina, bet nelabai didėja“, - apibendrino politologė, pasisakanti už aiškesnį ir vieningesnį darbo apmokėjimą ne tik sveikatos priežiūros sistemoje, bet ir visame valstybės sektoriuje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir profesinės medikų sąjungos sutarė iki balandžio parengti sveikatos priežiūros darbuotojų užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri būtų susieta su šalyje apskaičiuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Susitarime numatyta peržiūrėti Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą ir ją koreguoti pagal profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus.

Trečiadienį paskelbtą susitarimą pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos - Derybinės grupės - atstovai.

Kolektyvinės derybos sprendžiant aktualiausias medikų problemas bus tęsiamos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių