Vairuotojai limuzinų su švyturėliais neprisijaukina

Specialiųjų tarnybų automobiliai su švyturėliais daugeliu atveju turi pirmenybę kelyje, tačiau ne visų šių tarnybų automobilių vairuotojų elgesys tenkina vairuotojus. Ypač kritikos negailima švyturėliais padabintiems automobiliams, vežiojantiems aukščiausius šalies asmenis.

Išskirtinės teisės

Mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius Lietuvoje naudoja vos kelios tarnybos – policija, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir dujų avarinė tarnyba. Visi šių tarnybų automobiliai dažniausiai nudažyti skiriamosiomis spalvomis ir lengvai identifikuojami kitų eismo dalyvių. Yra ir dar viena tarnyba, kurios automobilius puošia mėlyni arba mėlyni ir raudoni švyturėliai. Tai Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Šiai įstaigai priklausančiais automobiliais vežiojami aukščiausi šalies asmenys ir aukščiausio rango svečiai.

Ne kartą teko girdėti istoriją, kaip ne tik užmiestyje, bet ir mieste pro eilinių vairuotojų automobilius prašvilpia raudonais ir mėlynais švyturėliais blyksintys automobiliai, kuriais vežami aukščiausi šalies vadovai – Prezidentė, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas. Šių trijų svarbiausių šalies vadovų eskortai šiek tiek skiriasi. Seimo pirmininko ir premjero automobilius lydi tik kitas VAD automobilis, o Prezidentę – ir vienas policijos pareigūnų ekipažas.

Gali ignoruoti

Visai neseniai sostinėje įvykusi avarija, kurioje dalyvavo taksi ir Seimo pirmininką vežęs automobilis, verčia kelti klausimą, ar visuomet raudonais ir mėlynais švyturėliais pažymėtų automobilių vairuotojai kelyje elgiasi tinkamai.

VAD Mobilios palydos skyriaus viršininkas Mindaugas Laumenis "Kauno dienai" patvirtino, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami keliu su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

"Pasinaudoti pirmenybe taip pat gali ir transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai, tačiau tik tada, kai tai nekenkia eismo saugumui, ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias", – pabrėžė M.Laumenis.

Paklaustas, ar VAD vairuotojams leidžiama viršyti nustatytą maksimalų leistiną greitį, pašnekovas nurodė žvilgtelėti į Kelių eismo taisyklių (KET) XXIV skyriaus 186 punktą. Jame apibrėžiama, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360 laipsnių kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti taisyklių V, X, XII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių (šiuose skyriuose kalbama apie vairuotojų pareigas pėstiesiems, eismo dalyvių išsidėstymą kelyje, nustatyto greičio laikymąsi) ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

Priartėti pavojinga

Pamatę pro šalį policijos pareigūnų ar VAD departamento automobilių lydimą eskortą kai kurie vairuotojai susivilioja prisijungti prie eskorto ir kelionės tikslą pasiekti greičiau važiuodami eskorto užnugaryje, tačiau M.Laumenis to daryti nepataria.

"Pirmiausia tai nesaugu pačiam vairuotojui. Jam kyla pavojus dėl nesaugaus atstumo laikymosi iki važiuojančio kortežo. Neatsakingas vairavimas gali trukdyti kitiems eismo dalyviams ir atkreipia kortežu važiuojančių pareigūnų dėmesį, kurie nežino tokio vairuotojo tikslų ir ketinimų. Pareigūnai gali imtis veiksmų – pirmiausia persekiojančios transporto priemonės važiavimo fiksavimo vaizdo įrašymo įranga, stebint, ar pernelyg priartėjęs automobilis nekelia grėsmės kortežui ir identifikuoti galimus KET pažeidimus daromus tokio vairuotojo", – pasakojo M.Laumenis.

Pasak VAD pareigūno, remiantis Lietuvos vadovybės apsaugos įstatymo 23 straipsniu, VAD pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei ar sveikatai.

"Pažymėtina, kad tai išimtinė priemonė ir tokiu atveju apie įvykį nedelsiant būtina pranešti policijai, o jei dėl tokių veiksmų kyla grėsmė asmenų sveikatai ar gyvybei, pareigūnai privalo imtis visų priemonių kilusiems padariniams pašalinti", – tvirtino M.Laumenis.

Situacijų įkaitai

VAD ilgus metus vairuotoju dirbęs, tačiau prisistatyti nenorėjęs "Kauno dienos" pašnekovas pasakojo, kad pirmuosius po nepriklausomybės atkūrimo aukščiausius šalies vadovus vežiojusius vairuotojus specialių manevrų mokė iš Vokietijos atvykę specialistai.

"Mums buvo pasakojama, kaip išsisukti nuo galimos avarijos, kaip pabėgti nuo persekiojančio automobilio, kaip užblokuoti pernelyg prie eskorto priartėjusį nepažįstamą automobilį, kad eskortu važiuojantiems žmonėms būtų padaryta kuo mažiau nuostolių", – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, ar dažnai jo praktikoje pasitaikė atvejų, kai buvo viršytas greitis, buvęs VAD darbuotojas pripažino, kad neretai tai tampa būtinybe. "Atsimenu, kai reikėjo vieną iš trijų svarbiausių šalies asmenų greičiau nei per pusantros valandos nuvežti iš Klaipėdos į Kauną. Teko važiuoti 200 km/val. greičiu. Tuomet net nekilo minčių, kad galima nepaklusti žmogui, kuris užima tokias aukštas pareigas", – tvirtino pašnekovas. Jis prisiminė, kad buvo suspėta laiku. Pasak vyro, nors kelionės laikas ir maršrutas suplanuojamas gana tiksliai, tačiau visuomet atsiranda netikėtų aplinkybių, kurios pailgina kelionę, – tai gali būti ir netikėtai per ilgai užtrukęs susitikimas ir kokie nors trukdžiai kelyje, o kartais ir aukščiausių šalies asmenų sekretoriato neapgalvotai sudaryta dienotvarkė, kai kelių šimtų kilometrų atstumą reikia įveikti vos per pora valandų. "Nors kiek žinau, sekretoriato darbuotojai visus planus turi suderinti su VAD atstovais", – pasakojo ne tik aukščiausius Lietuvos, bet ir užsienio šalių vadovus vežiojęs vyras.

Paklaustas, ar išties dėl saugumo būtina, kad VAD eskortas visuomet judėtų nesustodamas prie įsižiebusių raudonų šviesoforų signalų, vyras sakė vienareikšmiško atsakymo negalintis pateikti, tačiau prisiminė, kad net ir per jo kelerius metus trukusią praktiką buvo atvejų, kai bandyta pasikėsinti į jo vežamo asmens gyvybę. "Taigi galvodami apie tai, ar gali VAD eskortas eisme dalyvauti, kaip visi kiti eismo dalyviai, turėtume atsakyti sau, ar esame pasirengę investuoti gal net keliasdešimt kartų daugiau pinigų į itin apsaugotus šarvuotus automobilius, kad būtų užtikrintas jais vežamų asmenų saugumas", – svarstė buvęs VAD pareigūnas.


Komentaras

Viktoras Pranckietis

Seimo pirmininkas

Manau, kad VAD automobiliai su įjungtais švyturėliais turėtų važiuoti tik esant būtinybei, o saugaus ir leistino greičio laikytis būtų privalomas. Kaip jūs žinote, taisyklės, kaip turi būti eskortuojami valstybės pirmieji asmenys, nustato VAD, kad tinkamai būtų užtikrinta saugomų asmenų apsauga ir aplinkinių saugumas, tačiau pagarba kitiems eismo dalyviams ir jų saugumas taip pat labai svarbūs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KRAC

KRAC portretas
Šūdas neturi smirdėti- tegul kuo greičiau veža

Justas

Justas portretas
Danijos karalienė nepasididžiuoja mieste važiuoti dviračiu. Tuo tarpu naujosios Lietuvos ponai laksto su sirenomis baidydami niekuo dėtus žmones.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių