Vaistai: ar visada verta mokėti daugiau?

Vaistų rinka prisotinta įvairiausių pavadinimų ir formų vaistų, todėl susirgus išsirinkti pačius geriausius, juolab už optimalią kainą, nėra paprasta. Dar sunkesnis galvosūkis netrukus užgrius, kai recepte bus rašomas tik bendrinis vaistų pavadinimas.

Nauda rinktis patiems

"Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planą šią tvarką numatyta įvesti pirmą šių metų ketvirtį. Taip ir bus padaryta. Vaistinėse jau diegiamos informacinės sistemos, kad ligonis, gavęs receptą su bendriniu pavadinimu, rastų visą informaciją apie jam reikalingus vaistus ir pats juos išsirinktų", – paaiškino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Yra daugybė vaistų vienai ligai gydyti. Jie skiriasi ne tik kaina, bet ir sudedamosiomis dalimis, šalutiniu poveikiu. Svarbi vaistų sąveika, jei ligonis serga keliomis ligomis ir vartoja ne vieną, o kelis vaistus. Dėl to renkantis gydymą reikia įvertinti visas aplinkybes.

Tačiau toli gražu dar ne visi žino, kad pirmiausia vaistai skirstomi į dvi pagrindines grupes: patentinius ir generinius. Savo pacientams gydytojai, o jiems – gamintojai brangesnius patentinius vaistus siūlo daug dažniau ir primygtiniau.

Patento galiojimo laikui pasibaigus vaistų gamintojai gali susikurti patentinio preparato kopijų. Veiklioji medžiaga yra tokia pati, kaip ir originalo, o pagalbinės medžiagos gali būti kitokios. Tačiau generinis vaistas negali nusileisti patentiniam kokybe, efektyvumu ir saugumu. Gerokai mažesnės sąnaudos leidžia juos rinkai tiekti pigiau.

Patentiniai vaistai krauna turtus

Vadinasi, patentiniai vaistai nuo generinių skiriasi taip, kaip skiriasi dizainerio sukurta originali vienetinė suknelė nuo gero siuvėjo pasiūtos pagal tą patį modelį?

"Generiniai vaistai gaminami pagal tą pačią formulę, kurią parduoda vaisto išradėjai. Jie, būdami turtingesni, formuoja skeptišką požiūrį į savo sekėjus, gaminančius generinius vaistus. Etinių farmacijos bendrovių biudžetas leidžia aktyviau reklamuoti savo produkciją įvairiomis formomis. Viena jų – vizituoti gydytojus ir daryti jiems įtaką, skiriant ligoniams vaistus. Šiuos farmacininkus ir medikus sieja artima draugystė", – diplomatiškai kalbėjo Lietuvos vaistų didmeninės prekybos įmonių asociacijos valdybos narė Eglė Zulanienė.

Ji pabrėžė, kad patento galiojimo laikas, kai dirbama be konkurentų, leidžia ne tik padengti išlaidas, bet ir susikrauti turtus. Valstybė patentinius vaistus kompensuoja.

"Yra nemažai naujų patentinių vaistų efektyviai gydyti onkologinėms ligoms ir jie įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, papildomą kas mėnesį", – patvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius.

Sunkmečiu kaip niekad visiems – ir valstybei, ir ligoniams – aktualu taupyti lėšas, todėl E.Zulanienė pataria rinktis generinius vaistus.

Daug kartų pigiau

UAB Gintarinės vaistinės Prekybos skyriaus vadovas Martynas Gelžinis pateikė pavyzdžių, kaip skiriasi patentinių ir generinių vaistų kainos.

Farmacijos bendrovė "Jenssen-Cilag" gamina narkotinius vaistus, skirtus onkologinių ligų sukeltam skausmui slopinti. Vieno jų penki transderminiai pleistrai kainavo beveik 300 litų, kol šis vaistas buvo patentinis. Valstybė kompensavo 295,5 lito. Patento galiojimo laikui pasibaigus "Jenssen-Cilag" savo produkto kainą sumažino iki 112,94 lito. Tokia yra ir kitų bendrovių, ėmusių gaminanti šį vaistą, kaina. Ją visą kompensuoja valstybė. Nuo vienos pakuotės sutaupoma 187 litų.

Tačiau patentinių vaistų gamintojams tai nenaudinga. M.Gelžinis pateikė dar vieną pavyzdį – papasakojo apie kitą tos pačios farmacijos bendrovės vaistą, skirtą šizofrenijai gydyti. Kol vaistas buvo patentinis, 60 tablečių pakuotė kainavo 465,62 lito. Valstybė kompensavo beveik visą kainą – 461,1 lito. Kai patento laikas baigėsi, šiuos vaistus ėmė gaminti kitos farmacijos bendrovės. Jos vaistus pardavinėjo vos už 81,79 lito. Tokią sumą kompensuoja ir valstybė.

Patentininkai savo produkto kainą buvo priversti sumažinti ir tai padarė iki 297 litų, nes kas gi primokėtų 384 litus?

"Tačiau tai neparanku vaisto kūrėjams. Jie sugalvojo pakeisti vaistų formą ir lygiai iš tokios pačios cheminės medžiagos pradėjo juos gaminti milteliais. Nustatė septynis kartus didesnę kainą – be kelių centų 600 litų. Valstybė kompensuoja 594,73 lito, nes tokių generinių vaistų dar nėra. Turint galvoje, kad vietoj vienos dėžutės tablečių per mėnesį ligoniui tenka suleisti dvi ampules, išeina, kad valstybė išleidžia maždaug keturiolika kartų daugiau", – apibendrino M.Gelžinis.

Ligonio valia rinktis

Perėjimas prie bendrinių vaistų pavadinimų rašymo recepte ligoniams leis pasirinkti, už kokią kainą jų įsigyti. Iki šiol pirkėjai, nežinodami alternatyvų, manydavo, kad jiems reikalingas būtent tas vaistas, kurio prekinį pavadinimą gydytojas nurodė recepte. Ne kiekvienam ligoniui būdavo paaiškinama, kad rinkoje yra pigesnių, tačiau lygiai taip pat gydančių vaistų.

Dėl šios ydingos praktikos, receptuose nurodant prekinius vaistų pavadinimus, pacientams dažniausiai skiriama brangiųjų šių vaistų atitikmenų.

Vaistų rašymas receptuose bendriniais pavadinimais leistų sutaupyti ir valstybės biudžeto lėšų: pagyvėjusi gamintojų konkurencija leistų valstybei nuolat mažinti bazinę kompensuojamąją vaistų kainą.

Privalo pasiūlyti pigiausią

Pirmas žingsnis mažinant gyventojų ir valstybės biudžeto išlaidas vaistams žengtas – sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko įsakymu patvirtinti vaistų išdavimo gyventojams tvarkos pakeitimai. Jais nustatyta, kad vaistininkas, išduodamas ar parduodamas vaistą, turi informuoti gyventoją apie to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo vaistų, esančių vaistinėje, kainas, pirmiausia pasiūlyti pigiausią. Jeigu to paties bendrinio pavadinimo, farmacinės formos ir stiprumo pigiausių vaistų tuo metu vaistinėje nėra, tačiau jį turi bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas, vaistininkas turi pasiūlyti jį užsakyti.

"Tačiau vaistinės nenori keisti bendriniu pavadinimu išrašyto vaisto į pigesnį. Jei gydytojams bus leista ir toliau prie bendrinio pavadinimo prirašyti prekinį vaisto pavadinimą, niekas nesikeis", – įsitikinęs Generinius vaistus gaminančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Sudavičius.

Jis pabrėžė, kad Latvijoje, kur vaistai dar brangesni nei Lietuvoje, gydytojai receptuose rašo prekinį vaistų pavadinimą. Ligoniai praranda teisę rinktis, išlaidos vaistams daug didesnės nei Lietuvoje ar gerokai turtingesnėje Vokietijoje.

Kol Lietuvoje nėra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyto kontrolės mechanizmo, nenumatytos ir baudos už sveikatos apsaugos ministro įsakymo nesilaikymą. Iš esmės nieko nekeičia ir tai, kad Valstybinės ligonių kasos reikalavimu nuo šių metų pradžios vaistinėse jau klijuojami lipdukai, kuriuose nurodoma, kad vaistininkas turi pirkėjams pasiūlyti kompensuojamąjį vaistą, kurio priemoka mažiausia.

Statistika

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas sumažinus nuo 10 iki 30 proc., valstybės biudžetas sutaupytų iki 70 mln. litų.

Ligoniams perkant pigesnius analogiškus vaistus, būtų galima sutaupyti bent trečdalį lėšų.

Švedijoje ligoniams suteikus daugiau galimybių rinktis generinius preparatus, dėl pagyvėjusios gamintojų konkurencijos vaistų kainos vidutiniškai sumažėjo 15 proc., o kai kurių preparatų – net per 70 proc.

Trūksta informacijos

Tai, kad didžioji dauguma pacientų apie etinių ir generinių vaistų skirtumus apskritai nieko nežino, patvirtina 158 farmacijos specialistų apklausa. Jos duomenimis, 55 proc. respondentų teigė, kad informacijos apie etinius ir generinius vaistus trūksta, o pagrindinis informacijos šaltinis yra vaistinėje apsilankantys farmacijos bendrovių atstovai. 67 proc. vaistininkų manė, kad etinis vaistas saugesnis ir efektyvesnis, 22 proc. – kad nėra jokių etinių ir generinių vaistų skirtumo, o 17 proc. manė, kad geresni yra generiniai vaistai.