Valstybė kovos su Sosnovskio barščiais: masinis naikinimas – kitąmet

Lietuvoje išplitusių augalų populiacijos nuo kitų metų bus naikinamos, taip pat rengiami teisės aktai, kuriais naikinti savo teritorijoje sužėlusius barščius turės ir ūkininkai bei valstybės įmonės.

„Iš Europos Sąjungos lėšų finansuosime tuos darbus atrinktose teritorijose, taip pat ir savivaldybės finansuos tuos darbus. Dar mes numatome teisės aktuose šiokį tokį įpareigojimą žemės savininkams ir valdytojams – kad jeigu jų žemėje yra Sosnovskio barščių ar kitų invazinių rūšių, galėtume įpareigoti ir juos imtis kokių nors priemonių, jog tie sąžalynai neplistų į kaimynų teritoriją“, – BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad kova su ypač greitai plintančiais augalais – beviltiška: smarkiai išplitusių augalų populiaciją siekiama suvaldyti, o visiškai jos išnaikinti greičiausiai nepavyks.

Per metus – dešimtys hektarų

Pernai Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) sudaryta darbo grupė, kurioje ŽŪM, Aplinkos ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų atstovai sprendžia, kaip kovoti su invaziniais Sosnovskio barščiais. Šiuo metu rengiami dokumentai, o kitais metais tikimasi pradėti realius jų sąžalynų naikinimo darbus.

„Šiemet bus tik popieriai dar, o patys darbai prasidės kitais metais“, – sakė V. Graičiūnas.

Pasak jo, šiuo metu inventorizuota apie 1 tūkst. hektarų Sosnovskių barščių – tai teritorijos, kurių koordinatės tiksliai žinomos. Tačiau skaičiuojama, kad jų Lietuvoje yra ne mažiau kaip 10 tūkst. hektarų.

„Tokių plotų mes, be abejo, neįveiksime, bus kelios dešimtys hektarų – nebus labai didelių plotų“, – apie tai, kiek invazinių augalų planuojama išnaikinti per metus, kalbėjo V.Graičiūnas.

Pasak jo, numatyti terminai, kada augalas turi būti šienaujamas, kad nesubradintų sėklų, jis taip pat bus naikinamas pasitelkiant herbicidus.

„Jam neduodant subrandinti sėklų kurį laiką, turėtų pradėti nykti“, – sakė gamtosaugininkams.

Jis atkreipė dėmesį, kad gana sudėtingai rasti, kas atliktų barščių naikinimo darbus – nuodingų augalų šienavimas prilyginamas darbui su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, būtina dėvėti apsaugos priemones.

„Reikia žinoti, kaip jį naikinti, reikia būti atsargiam, ypač kai saulėta diena. Nuo nudegimų lieka randai, pigmentinės dėmės“, – apie augalo keliamus pavojus kalbėjo V.Graičiūnas.

Nenaikinantiesiems grės baudos

Taip pat rengiami teisės aktai, kurie įpareigotų žemės valdytojus naikinti invazines rūšis. Todėl dar neaišku, kokie tiksliai įpareigojimai bus numatyti patvirtintoje tvarkoje. Tačiau norima įpareigoti ir privačius savininkus, ir valstybės įmones, pavyzdžiui, miškų urėdijas, naikinti jų teritorijoje esančias invazines augalų rūšis.

Nors teoriškai toks reikalavimas reikštų, kad naikinamos turėtų būti ir kitos rūšys, pavyzdžiui, gausialapiai lubinai, tačiau, V.Graičiūno teigimu, jis galios pirmiausia žmogaus sveikatai pavojingiems Sosnovskio barščiams.

„Bus surašomas privalomas nurodymas kažko imtis, jeigu to nurodymo neįvykdai, bus skiriama administracinė bauda ir panašiai“, – sakė V.Graičiūnas.

Kitų invazinių rūšių populiaciją kontroliuoti imsis aplinkosaugininkai, kurie kasmet tai daro ES lėšomis.

Visiškai išnaikinti nerealu

Gamtosaugininkas pripažino, kad nepaisant priemonių, kurių imamasi, visiškai išnaikinti šį augalą, kurio sąžalynas neprižiūrint per metus gali išplisti maždaug dešimčia metrų, vilčių nėra.

Sosnovskio barščio sėklos gyvybingos išlieka apie septynerius metus, dažnai jos pernešamos žemės ūkio technikos ar vandens, dėl to ypač plinta upių šlaituose.

„Čia beveik kova su vėjo malūnais, nes invazinių rūšių, kai jau jos įsitvirtina, išnaikinti praktiškai neįmanoma. Norvegai, kai pasirodė pas juos viename vandens telkinyje invaziniai žymėtieji vėžiai, jie išnuodijo visą vandens telkinį ir tuo užbaigė problemą. (...) Kai išplinta tokiu mastu kaip pas mus – tie žymėtieji ar rainuotieji vėžiai ar tokie augalai kaip Sosnovskio barščiai ar lubinai... Reikia daryti, kad jie nebeplistų labai plačiai toliau, o visai juos išnaikinti – kol kas nė viena valstybė to nepadarė“, – kalbėjo V.Graičiūnas.

Iki 2020-ųjų numatoma šią invazinę rūšį naikinti 15-oje Lietuvos regionų.

Invazinės rūšys – tai mūsų šalyje nebūdingos, atvežtinės rūšys, kurios prisitaikę svetimoje aplinkoje sparčiai dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai.

Sosnovskio barščio sultys veikia kaip ypač stipri rūgštis, o įkvėptos jo žiedadulkės gali sukelti apsinuodijimo jausmą. Kenksmingos augalo medžiagos gali būti net mirtinos. Lietuvoje Sosnovskio barštis gali išaugti iki 5 metrų aukščio.