- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lengvatų ieškotojai plečia nišą, kuria prisidengdami vis įžūliau kvailina valstybę ir tarpsta sąžiningų mokesčių mokėtojų sąskaita. Neringoje per pastaruosius šešerius metus įmonių padvigubėjo. Neregėtai išaugo ir gyventojų skaičius. Neabejojama, jog šį ekonominį "pakilimą" skatina neatlygintinas perkėlimas per Kuršių marias.
Praplaukioja trečdalį mokesčių
Neatlygintinai per Kuršių marias turi teisę keltis Neringos savivaldybės ar Smiltynės gyventojai, neįgalūs asmenys bei juridinių įmonių ar įstaigų atstovai, registruoti ir dirbantys šioje savivaldybėje.
Neabejojama, kad būtent dėl šios priežasties nuo 2011 iki 2017 metų bendrovių skaičius Neringoje formaliai padvigubėjo ir dabar siekia beveik pusę tūkstančio.
Visų jų atstovai turi teisę gauti leidimus "Smiltynės perkėlos" keltais keltis nemokamai.
Leidimai yra išduodami dvejiems metams. Bendrovės "Smiltynės perkėla" duomenimis, per 2016–2017 metus išduoti 8 782 tokie leidimai.
Iš jų – 2 511 juridinėms įmonėms, 1 078 – įstaigoms, 5 020 – Neringos ir 113 Smiltynės gyventojams.
Tai yra visi "pateptieji", kurie turi teisę išskirtinei lengvatai. O ja, kaip rodo "Smiltynės perkėlos" statistika, pernai naudotasi itin aktyviai.
2017-aisiais nemokamai per marias buvo perkelta daugiau nei 136 tūkst. transporto priemonių, 1,7 tūkst. priekabų, 115 tūkst. keleivių ir atlikti 347 specialieji reisai.
Neatlygintinai per Kuršių marias perkeltas transportas ir keleiviai pernai valstybei kainavo daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Šią sumą už atliktą paslaugą Susisiekimo ministerija pervedė "Smiltynės perkėlai".
O tai yra trečdalis visų Neringos savivaldybėje surinktų mokesčių ir įmokėtų į valstybės iždą.
"Versliausios" vietovės statusas
Lietuvoje tai yra beprecedentis atvejis, kai lengvatos "suryja" tokią surinktų mokesčių dalį.
Tad ne be reikalo klausiama, ar išties neatlygintinu perkėlimu per marias tikrai naudojasi tik tie, kuriems jis realiai priklauso?
Ar išties neregėtas skaičius Neringoje įregistruotų įmonių nėra fiktyvios ir įkurtos tik dėl nemokamo kelto leidimo?
"Versliausia savivaldybė Lietuvoje", – šmaikštauja suprantantieji, jog šis tariamas verslumas – fikcija, nes pusė tų bendrovių registruotos daugiabučiuose.
Dar pusė šimto šiuo metu bankrutuoja ar jau bankrutavo.
Be to, svetainės rekvizitai.lt, kur skelbiamos Lietuvoje veikiančios bendrovės, duomenimis, didžiosios dalies oficialiai Neringoje registruotų įmonių buveinių adresai nurodyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ar kituose miestuose, o ne Nidoje, Preiloje ar Juodkrantėje.
"Į rekvizitai.lt duomenų bazę įrašomas tas bendrovės adresas, kuris nurodytas juridinių asmenų registre. Tačiau mūsų sistemoje adresai koreguojami, kai įmonės atstovas raštu patikslina, koks jo buveinės adresas turi būti skelbiamas viešai", – paaiškino portalo rekvizitai.lt atsakingas asmuo.
Kodėl įmonių adresai nesutampa su tais, kurie nurodyti juridinių asmenų registre (JAR), patikslino ir Registrų centro viešųjų ryšių specialistė Kristina Petrošienė: "Civilinis kodeksas numato tokią galimybę, t. y. kad valdymo organo vieta ir JAR nurodyta buveinė gali nesutapti. Pagal JAR nuostatus, registruojama tik viena buveinė, o sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai."
Taigi steigėjams, jei tik yra tokios galimybės, yra naudingiau nurodyti Neringos savivaldybės adresą, nes tada galioja kelto lengvata ir nereikia mokėti įvažiavimo (ekologinio) mokesčio.
Įtarimą dėl kai kurių įmonių fiktyvios veiklos kelia ir rekvizitai.lt nurodomas juose dirbančių žmonių skaičius.
Dažnoje tokioje Neringoje registruotoje bendrovėje yra vos vienas darbuotojas, pasitaiko, kad nėra nė vieno, o tai jau savaime kelia įtarimą, jog įmonė sukurta dėl valstybės teikiamų lengvatų Kuršių nerijoje dirbantiems asmenims.
Rebusas dėl gyventojų
Dar didesnę painiavą kelia tikrųjų Neringos gyventojų skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Neringoje buvo 3 097 gyventojai, iš jų 477 vaikai iki 15 metų.
Šios solidžios įstaigos pateikiama informacija tarsi ir nebūtų priežasčių abejoti.
"Nuolatinių gyventojų skaičių skaičiuojame remdamiesi visuotiniu gyventojų surašymu. Pastarasis surašymas vyko 2011-aisiais. Mes stebime, kiek žmonių mirė ar gimė, stebime kiekvieną migruojantį žmogų, kas atvyko ar išvyko. Yra nustatytas ES reglamentas, kaip skaičiuoti gyventojų pokytį, ir mes jo laikomės", – pabrėžė Valstybinio statistikos departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Gražina Sebeckienė.
Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryti rinkėjų sąrašai stipriai skiriasi nuo Statistikos departamento skaičių.
Per 2012-ųjų Seimo rinkimus Kopų, Smėlio ir Pušų rinkimų apylinkėse (Neringos savivaldybėje) balsuoti teisę turėjo 3 675 piliečiai, kai visų neringiškių skaičius tuo metu buvo tūkstančiu mažesnis.
Po ketverių metų Neringos rinkėjų dar labiau padaugėjo ir 2016-ųjų Seimo rinkimuose čia teisę balsuoti jau turėjo 4 031 asmuo, kai, anot Statistikos departamento, visų neringiškių, tarp jų ir dar neturinčių balsavimo teisės, vėl buvo beveik tūkstančiu mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas1
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius5
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...