- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausiais išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių duomenimis, Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai.
Tai rodo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengtos ataskaitos – Nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaita, kurioje pateikti 2015 m. duomenys, ir Politikos priemonių ir šiltnamio dujų kiekio kitimo prognozių iki 2035 m. ataskaita.
„Šių ataskaitų duomenys kelia didelį susirūpinimą ir įpareigoja nedelsiant imtis papildomų teisinių ir ekonominių priemonių klimato kaitai švelninti“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys. Net ir su šiuo metu jau suplanuotomis papildomomis priemonėmis iki 2030 m. Lietuva negalės pasiekti tikslo 9 proc. sumažinti, palyginti su 2005 m., išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Pasak Vitalijaus Auglio, siekiant identifikuoti, kokių veiksmingiausių priemonių, pagrįstų naujausiomis technologijomis, reikia imtis atskiruose ūkio sektoriuose, ypač transporto ir žemės ūkio, būtina, kad bendradarbiautų ne tik suinteresuotos ministerijos, bet ir mokslo tyrimų institucijos, nevyriausybinės organizacijos.
2015 m. mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Jo pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.). Antroje vietoje – žemės ūkis (23 proc.), trečioje – pramonė (17 proc.), ketvirtoje – atliekų sektorius (5 proc.). Išmetamųjų šiltnamio dujų kiekis didėjo žemės ūkio, transporto, pramonės sektoriuose ir išliko beveik toks pat arba sumažėjo energijos gamybos, kuro deginimo įmonėse ir namų ūkiuose bei atliekų sektoriuje iš sąvartynų ir nuotekų. Palyginti su 2014 m., labiausiai šis kiekis išaugo transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.). Pastarajame dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo tarša ypač padidėjo – nuo 47 proc. 2014 m. iki 53 proc. 2015 m.
Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio dujos – anglies dioksidas – sudarė 65 proc. viso 2015 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 17 proc., azoto suboksido – 16 proc., fluorintų dujų – apie 2 proc. Kaip prognozuojama, išmetamo anglies dioksido kiekis transporto sektoriuje ir toliau didės, nes šis sektorius sparčiai plečiasi, be to, automobilių parkas sensta. 90 proc. sudaro kelių transporto išmetimai, iš jų 80 proc. – lengvųjų automobilių.
Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų šiltnamio dujų kiekio dinamika priklauso nuo ariamos žemės plotų ir juose sunaudotų sintetinių azotinių trąšų kiekio ir gyvulių skaičiaus. Žemės ūkyje pagal prognozes iki 2030 m. taršos šaltinių pasiskirstymas nesikeis. Dirvožemiai dėl išmetamo azoto suboksido sudarys 53 proc., o auginamų galvijų žarnyno fermentacijos metanas – 36 proc. išmetimų. Jiems mažinti būtina taikyti papildomas priemones. Tai darnus ūkininkavimas, sėjomaina, saikingas ir reglamentuotas sintetinių trąšų naudojimas bei jų keitimas organinėmis, daugiamečių pievų plotų didinimas, siekiant padidinti dirvožemio derlingumą, mėšlo tvarkymas, subsidijų ir mokestinių lengvatų peržiūrėjimas ir kt.
Išsamios 2017 m. išmetamųjų šiltnamio dujų apskaitos ir prognozių ataskaitos pateiktos Aplinkos ministerijos tinklalapyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...