Visi esame atsakingi už vaikų saugumą keliuose

Saugumas – svarbiausias

Nors eismo saugumui pirmosiomis rugsėjo dienomis bus skiriamas padidintas pareigūnų dėmesys, tačiau saugumu kelyje reikia pasirūpinti ir patiems, didelį dėmesį skirti ir vaikams, aiškinant, koks elgesys yra saugus kelyje ir kokių atsargumo priemonių reikia imtis.

"Nerimą išleidę vaikus į mokyklą jaučia visi tėvai, tačiau labiausiai jaudinasi tie, kurių atžalos į mokyklą pirmą kartą savarankiškai eina patys", – tvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė komisarė-inspektorė Aistė Dijokaitė, parašiusi knygą "Kelių eismo taisyklės vaikams".

Leidinio autorės teigimu, tėvai, palinkėję saugaus kelio į mokyklą, vaikams turėtų priminti ir svarbiausius savisaugos reikalavimus bei kontroliuoti, ar vaikai jų laikosi.

"Tėvai, kurie nusprendžia, kad jų vaikai jau patys gali eiti į ugdymo įstaigą, turėtų parinkti ne patį trumpiausią, tačiau patį saugiausią atstumą. Geriausia, kad vaikai su savimi turėtų ir kelio schemą, kurioje būtų pažymėti svarbiausi objektai, pavyzdžiui, stadionas, parduotuvė ar panašiai", – patarimus tėvams dalijo pareigūnė.

Svarbu, kad visą maršrutą iki mokyklos vaikas kelis kartus įveiktų lydimas tėvų.

"Po to, kai vaikas keletą kartų į mokyklą nueis savarankiškai, reikėtų į mokyklą jį palydėti vėl, atkreipiant dėmesį, ar jis nenuklydo nuo tėvų parinkto saugaus maršruto, ar elgiasi saugiai", – priminė A.Dijokaitė.

Daug eismo nelaimių, policijos pareigūnų teigimu, kelyje įvyksta dėl skubėjimo, todėl priminti vaikams, kad kelyje niekuomet nereikia skubėti, ragina ir dienraščio pašnekovė.

"Reikia vaikams akcentuoti, kad kelyje svarbiausia budrumas ir apdairumas", – tvirtino A.Dijokaitė.

Kitokie eismo dalyviai

Pareigūnės teigimu, šiandieninis saugumo kelyje priešas – ne tik blogas matomumas ar prastos oro sąlygos, tačiau ir naujosios technologijos.

"Tėvai turėtų vaikams priminti, kad eidami per gatvę jokiu būdu nežaistų telefonu, nesiklausytų muzikos per ausinukus", – primena A.Dijokaitė.

Taip pat nederėtų pervertinti ir šviesoforu reguliuojamų perėjų saugumo.

Pasak knygos "Kelių eismo taisyklės vaikams" autorės, atžaloms reikia išaiškinti ir akių kontakto su transporto priemonės vairuotoju svarbą.

"Tik tuomet, kai transporto priemonės vairuotojas pamatė pėsčiąjį ir visiškai sustojo prieš pėsčiųjų perėją, galima žengti į važiuojamąją dalį. Ypač svarbu įsitikinti, kad sustojo ir kita eile važiuojantys automobiliai", – pabrėžė A.Dijokaitė.

Pasak jos, reikia suvokti, kad vaikui adaptuotis eisme daug sunkiau dėl jo fizinių savybių – pirmiausia ūgio.

Jų nematyti ne tik iš už didelių transporto priemonių – troleibusų ar autobusų, tačiau jie sunkiai pastebimi ir iš už lengvųjų automobilių, o patys to nesuvokia.

"Supraskime, kad mažų vaikų rega ir klausa taip pat kitokia nei suaugusiųjų. Jų regėjimo kampas siauresnis, o smegenys vaizdus atkuria lėčiau, todėl vaikas gali tinkamai neįvertinti automobilio greičio ir atstumo iki jo", – aiškino policininkė.

Iš ugdymo įstaigų mokykliniais ar maršrutiniais autobusais parvežamus vaikus tėvai turėtų pasitikti toje gatvės ar kelio pusėje, kurioje vaikas išlips, kad tėvus pamačiusi atžala nebėgtų per kelią. Jeigu tėvai vaikus į mokyklą veža automobiliu, turėtų atminti, kad specialios vaikų kėdutės būtinos vaikams iki 135 cm.