- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Farmacininkus rengiančių Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Farmacijos įstatymo pataisas.
Farmacijos specialistus rengiančių fakultetų dekanai kreipėsi į prezidentą prašydami nepritarti pakeitimams, numatantiems, kad reikalavimas vaistinėje dirbti ne mažiau nei vienam vaistininkui būtų atidėtas iki 2023-iųjų liepos 1-osios.
Pakeitimai dar dvejus su puse metų leistų vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) dirbti savarankiškai, be vaistininko priežiūros.
Universitetų atstovai pabrėžia, kad pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.
LSMU Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė ir VU Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus kreipimesi pabrėžia, kad šią Europos Sąjungos (ES) nuostatą prieš aštuonerius metus įstatymu įtvirtino Seimas, tačiau jos įsigaliojimas keletą kartų nukeltas, vaistinėms argumentuojant, esą nespėjo pasiruošti.
Pasak pranešimo, universitetų atstovams susirūpinimą kelia „nebe pirmas stambiųjų darbdavių bandymas nukelti ar kitaip keisti svarbios įstatymo nuostatos įgyvendinimą“.
Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu.
Šiuo metu Lietuvoje galioja praktika, kai vaistinėje dirba komanda: vaistininkai ir farmakotechnikai, o pastarieji gali teikti tik dalį vaistinėje teikiamų paslaugų ir tik prižiūrimi vaistininko.
„Universitete parengtas vaistininkas, farmacijos magistras, nuo vaistininko padėjėjo, profesinio bakalauro, esmingai skiriasi farmacijos mokslo žinių ir gebėjimų lygiu. Farmakotechniko išsilavinimas nesuteikia teisės teikti konsultacijų apie vaistus ir gydymo būdus“, – teigia R. Morkūnienė.
Pasak jos, atmetus pataisas, nuo sausio 1-osios įsigaliotų nuostata, kad vaistinėje nuolatos turi dirbti vaistininkas, tačiau farmakotechnikas galėtų toliau dirbti: išduoti pagal gydytojo receptą skirtus vaistus, vykdyti kitas kvalifikaciją atitinkančias funkcijas.
„Bet nuostatos įsigaliojimą atidėjus, visuomenės teisė gauti tinkamą farmacinę paslaugą – konsultacijas apie vaistus ir gydymo būdus, racionalų vaistų vartojimą ir vakcinacijos paslaugą – būtų apribota“, – pabrėžia LSMU atstovė.
Universitetų atstovai atkreipia dėmesį, kad sprendimas atidėti reikalavimo įgyvendinimą pažeistų veiklą atitinkamai jau pertvarkiusių vaistinių bei papildomai vaistininko profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų teisėtus lūkesčius, nuvertintų aukštojo universitetinio mokslo vertę ir naudą, o Lietuvai grėstų teisminiai ginčai šalies ir Europos Sąjungos institucijose.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004–2019 metais, kai LSMU ir VU vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, vaistininko kvalifikaciją, pasak universitetų, įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
Vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše yra 1234 farmakotechnikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas1
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija1
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius2
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai2
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai1
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...