- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei šešių profesinių sąjungų atstovai pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį.
Per sutarties pasirašymo ceremoniją premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šis dokumentas apima abipusius įsipareigojimus kelti švietimo kokybę.
„Tai tikrai nėra tušti žodžiai, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius savo ruožtu teigė, kad sutartis mokytojus tenkina ne iki galo, bet tai – žingsnis į priekį.
„Jeigu profesinės sąjungos galėtų diktuoti Vyriausybei, sutarties turinys būtų kitoks, o šiandien mes turime tokį sutarties turinį, kokia yra profesinių sąjungų įtaka“, – salė jis.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, ne vienus metus derinta sutartis numato per kelis etapus įvesti etatinį apmokėjimą. Jis turėtų būti pradedamas įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam kitų metų biudžeto projekte numatyta 20 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija skelbė, kad iš viso etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018–2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų.
„Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų“, – pasibaigus deryboms dėl kolektyvinės sutarties teigė ministerija.
Vyriausybėje spalio pabaigoje svarstant kolektyvinę sutartį švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad profsąjungos atsisakė reikalavimo mažinti mokinių skaičių klasėse. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra santykinai mažas vidutinis mokinių skaičius klasėse. Dokumente taip pat numatytas sutarimas skatinti mokyklų tinklo optimizavimą, apibrėžta, kad mokytojams siūlomos persikvalifikavimo galimybės, kalbama apie kompensacines išmokas iš mokyklos pasitraukiantiems pedagogams.
Sutartyje numatoma pereiti nuo mokinio prie klasės krepšelio, šalies mastu šią mokyklų finansavimo metodiką įgyvendinti nuo 2018 metų rugsėjo. Švietimo finansavimą siūloma sieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, keliamas tikslas, kad iki 2022 metų nacionalinės išlaidos švietimui sudarytų ne mažiau 6 proc. BVP.
Taip pat šalys susitarė siekti geresnių moksleivių rezultatų. Iki 2022 metų norima pasiekti, kad skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo tarptautinio penkiolikmečių mokymosi tyrimo PISA antro (iš 6) lygio nepasiekiančių moksleivių skaičius būtų ne daugiau kaip 15 proc. (dabar – apie 25 proc.). Siekiama mažinti patyčių mastą, kad mokinių, per du mėnesius nė karto nepatyrusių patyčių, dalis kasmet didėtų ir 2022 metais iš viso jų būtų mažiausiai 70 procentų.
Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos.
„Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas. Tačiau visiškai nėra aišku, koks tas naujasis modelis bus, dabar jį visi įsivaizduoja taip, kaip nori“, – pasirašymo išvakarėse teigė A. Navickas.
A. Jurgelevičius mano, kad faktas, jog kol kas nesuderintas etatinis darbo apmokėjimo modelis, nėra kliūtis kolektyvinei sutarčiai pasirašyti.
„Kas yra etatinis apmokėjimas teisiškai, galima sakyti, kad apmatai yra (...). Spekuliacijos apie tai, kad nesant aiškumo, koks bus etatinis darbo apmokėjimas, negalima pasirašyti kolektyvinės sutarties, yra arba nesupratimas, arba kitų klaidinimas“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...