- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Heraldikos komisija nepritaria, kad virš pagrindinių valstybės institucijų nuolat plevėsuotų ne tik trispalvė, bet ir istorinė vėliava su Vyčiu.
„Įteisinus siūlomas pataisas, išeitų, kad Lietuvos valstybėje Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes ir kitas svarbias krašto institucijas reprezentuotų net dvi skirtingos vėliavos: Lietuvos valstybės (trispalvė, įteisinta Konstitucija) ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava (raudona su baltu raiteliu, įteisinta įstatymu, kaip istorinio atminimo ženklas). Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje“, – teigiama Heraldikos komisijos Seimui pateiktoje išvadoje.
Komisijos nuomone, siūlomos pataisos įvestų painiavą, todėl raginama jų atsisakyti.
Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje.
Anot Heraldikos komisijos, istorinė vėliava galėtų būti keliama valstybės švenčių dienomis, bet ne nuolatos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų surengė klausymus.
Jų dalyviai vis dėlto sutarė, kad istorinė arba herbinė vėliava turėtų būti nuolat iškeliama virš arba šalia Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybių, Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Taip pat Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje.
Projekte taip pat nurodoma, kad per valstybines šventes vėliava su Vyčiu turėtų plevėsuoti ir virš kitų įstaigų, institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje. Valstybės bei savivaldybių įstaigoms ji būtų privaloma ir Laisvės gynėjų dieną sausio 13-ąją, Lietuvos įstojimo į NATO bei ES dienomis – atitinkamai kovo 29-ąją ir gegužės 1-ąją, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-iąją – Kariuomenės dieną.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų projektą dar 2012 metais parengė konservatoriai Stasys Šedbaras ir Kęstutis Masiulis. Jį iš Seimo stalčių prieš porą savaičių ištraukė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, Lietuvos šimtmečio išvakarėse reikia prisiminti valstybingumo ištakas ir 2018-uosius „paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais“.
Dabar istorinė vėliava nuolat keliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Ji visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje, kai buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
„Istorinė valstybės vėliava mums nuolat primena mūsų susitarimą gyventi valstybiškai, laikytis pareigų ir ištikimybės valstybei, kuri mums sudaro sąlygas taikiai gyventi viduje ir išorėje“, – istorinės vėliavos svarbą trečiadienį apibūdino Heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis.
Anot jo, istorinė vėliava – raudona su sidabriniu raiteliu – yra kilusi iš valdovo vėliavos ir žymi brandų valdovą, gebantį apginti savo šalį.
Dėl įstatymo pataisų projekto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja apsispręsti sausio 2 dieną, o sausio 12 dieną jį turėtų svarstyti visas Seimas.
Parlamentas 2004 metais įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą.
Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką5
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika10
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...