Žiema pateiks siurprizų?

Remiasi ir patirtimi

JAV specialistai aiškina, kad Baltijos šalyse žiemos pradžia bus švelni, bet vėliau spaus šaltis, pasnigs, o žiemos pabaiga numatoma gūdoka.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Indrė Gečaitė prognozavo, kad šių metų žiema bus vienu laipsniu šiltesnė nei įprasta, tačiau gyventojai veikiausiai šio pokyčio nepajus.

"Dažniausiai vyrauja minusinė 1–4 laipsnių temperatūra. Tačiau ne visais atvejais orų apskaičiavimo modeliai pasitvirtina. Orai pastaruoju metu tampa tokie, kad įprastų modelių nebeužtenka. Tradicinės formulės jau nebeveikia, tad sinoptikams ir klimatologams paskutinę minutę tenka priimti sprendimus besiremiant ir patirtimi", – tikino I.Gečaitė.

Auga ledo danga

Prognozuodami šių metų orus, lietuvių specialistai šiemet tikina atmetę El Nino reiškinį. Taip vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies srovių pasikeitimas.

"Šiemet mes dairomės į kitus faktorius, tokius kaip ledo storis ir leduotumas Arktyje. Duomenis lyginame su kitų metų duomenimis ir galime pasakyti, kad šiuo metu jau pastebimas padidėjęs leduotumas. Žinoma, dar neaišku, ar leido prieaugis išlaikys tą patį spartumą. Beje, taip pat sparčiai didėja sniego dangos plotas Sibire. Šie reiškiniai sukuria temperatūrų skirtumus, gradientus. O tai lemia skirtingą atmosferos cirkuliaciją. Didesnis sniego dangos plotas kartais nulemia Sibiro anticikloną, kuris žiemą pasiekia Lietuvą ir atneša mums šalčius", – kalbėjo I.Gečaitė.

Pasak specialistės, skirtingose teritorijose susidarantys temperatūrų skirtumai sukelia slėgių skirtumus.

"Kol kas situacija palanki trumpalaikiams arktinio oro įsiveržimams į mūsų teritoriją. Dabar prognozuojama laipsniu šiltesnė oro temperatūra gali lemti ir kitus reiškinius. Gali pasitaikyti ir šiltų periodų, ir arktinio oro įsiveržimo atvejų. Tačiau ir pernai tokia situacija kartojosi", – pastebėjo I.Gečaitė.

Amerikiečių prognozės stebina

O štai amerikiečių klimatologai antrai žiemos pusei prognozuoja šaltus orus – esą į Europą atslinks sibirinio šalčio masė.

Teigiama, kad tai lems padidėjęs slėgis ties Skandinavija. Tai reikš, kad šaltos Sibiro oro masės į vakarus judės per Baltijos šalis ir Baltarusiją. Tai Vakarų Europai atneš šaltesnius nei įprasta orus bei vėlyvą sniegą.

"Kol kas Europos meteorologai prognozuoja laipsniu šiltesnę žiemą. Tačiau reikia nepamiršti bendrų klimato kaitos tendencijų. Tai reiškia, kad šilumos bangą keis šalčio banga, o ją – vėl šiluma. Todėl ir mes sakome, kad turėsime tikrą lietuvišką žiemą. Bet ji bus banguota. Žiemos pradžia – šaltesnė, vėliau gali šiek tiek atšilti. Per Kalėdas, tikėtina, gali tekti braidžioti po balas. Tada viduržiemį vėl gali atšalti", – prognozavo I.Gečaitė.

Ji pastebėjo, jog specialistai, prognozuodami orus, vertina dar vieną neįtikėtiną faktorių.

"Pernai orai taip pat buvo labai banguoti. Per Kalėdas atšilo, nors mes tikėjomės sniego ir šaltuko. Šalčio bangos pernai sulaukėme sausio mėnesį. Kai kuriose Europos šalyse buvo fiksuotas net anomalus šaltis. Žiemos pabaigą pernai mes galėjome konstatuoti vasario 16 d. Tad štai todėl stebime net tai, kokia situacija bus Karos, kuri yra Rusijoje, jūroje", – aiškino specialistė.

Pasirodo, Lietuvos orus gali lemti ir net taip toli esantis vandens telkinys. Karos jūra, kuri siejasi su Arkties vandenynu, užšąla gruodį ir ledas čia laikosi net iki birželio.

"Pernai vasarį atšilo, jautėsi gerokai šiltesni orai, tačiau pavasarį vėl smarkiai atšalo. Tai lėmė Arkties snieguotumas ir ledo storis Karos jūroje", – pasakojo I.Gečaitė.

Vėtrų tik daugės

Kol kas specialistai prognozuoja, kad žiemos pradžioje didesnių sniego kiekių nebus. Primenama, kad Rytų Lietuvoje jau pasirodė pirmosios snaigės.

"Kada pajūryje pasnigs, neaišku. Kurį laiką turėjome šaltą periodą, tad šiuo metu šiek tiek atšilo. Bet ilgai šiluma neišsilaikys. Tiesa, lapkritis turėtų būti laipsniu šiltesnis. Iki lapkričio pirmosios dar bus   drėgnoka, o vėliau orai numatomi sausesni", – tikino I.Gečaitė.

Anot jo, šią žiemą nepavyks išvengti audrų ir vėtrų.

"Esame skaičiavę, kiek dienų per metus pasitaiko, kai vėjo greitis viršija 15 m/s. Nuo 2011 iki 2016 m. dažniausiai pasitaikydavo 55 dienos. Tačiau nuo 1981 iki 1990 m. užfiksuotos net 73 dienos. Nuo 2001 iki 2010 m. – 45 dienos. Mažiausiai vėjuoti metai buvo 2010-ieji. Tą kartą suskaičiuota tik 14 vėjuotų dienų", – skaičius vardijo klimatologė.

Vėjuoti orai tik dažnės, o tai, pasak klimatologų, lemia šiltėjantis klimatas.

"Ciklonus maitina drėgmė. O drėgmės daugiau, kai šiltėja klimatas. Kuo didesni temperatūrų skirtumai, tuo daugiau vėtrų ir ciklonų", – konstatavo I.Gečaitė.