- LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tinklapis baltalietuva.eu, kuriame žinomi Lietuvos žmonės suskirstyti į „Lietuvos patriotus“ ir „Kolaborantus“, tėra bandymas atkreipti dėmesį ir susikrauti vadinamąjį politinį kapitalą, sako „kolaborantms“ priskirtas 15min.lt žurnalistas Paulius Gritėnas.
Neigiamai tinklapį vertina ir priešingoje pusėje – tarp „Lietuvos patriotų“ – atsidūręs laikinai Rytų Europos studijų centro direktoriaus pareigas einantis Laurynas Kasčiūnas. Tačiau, nors LRT RADIJO pašnekovai tinklalapį vertina vienodai, jų nuomonės dėl pabėgėlių vis dėlto išsiskyrė.
P. Gritėnas: įtaką daro rasistinės nuotaikos
L. Kasčiūnas tvirtina neigiamai vertinantis tokio sąrašo atsiradimą, nes reikalingos diskusijos, o ne žmonių skirstymas į priešingas stovyklas.
„Reikalingos diskusijos, koks būtų geriausias Europos atsakas, ar mes sprendžiame krizės priežastis ir pasekmes, kaip atskirti ekonominį migrantą nuo pabėgėlio? Tai klausimai, kurie iš tikrųjų yra rimti. Norisi rimtos diskusijos. Gal ji ir buvo užsimezgusi Lietuvoje, bet atsiranda tokos skiriamosios stovyklos ir, nors man priskirtas geras vaidmuo, aš tikrai nepritariu tokiems dalykams“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
P. Gritėno nuomone, tokių sąrašų kūrimas yra politiškai nepopuliarių partijų ar kitų grupių bandymas atkreipti į save dėmesį. Anot žurnalisto, tokie sąrašai diskusijoje apie pabėgėlius neturės jokio efekto, nors pati diskusija apskritai nėra konstruktyvi.
„Tai yra bandymas labai nedidelės ir labai pilkos lietuviškųjų tautininkų, radikaliau nusiteikusiųjų grupelės bandymas atkreipti į save dėmesį. (...) Dėl jos (vyraujančios diskusijos – LRT.lt) didžiausia kaltė turėtų tekti tiems politikams, kurie dabar atsibudo ir, kaip Seimo pirmininkė, prabilo – mums reikia priimti pabėgėlius. Ką jūs darėte visus tuos 20 metų? Egzistuoja ksenofobinės rasistinės nuotaikos. Ką darėte, kad apskritai žmonių požiūris į tuos, kuriems reikalinga pagalba, būtų konstruktyvus?“ – klausia P. Gritėnas.
L. Kasčiūnas: visada lengva ką nors apkalinti
Tinklapio atsiradimas, P. Gritėno įsitikinimu, tėra bandymas užsidirbti vadinamąjį politinį kapitalą, kurstant visuomenės aistras ir buriant žmones, kurie nesupranta kilusios krizės esmės.
„Jie yra nepatenkinti, nes išgirdo keletą mitų: „atvažiuos pabėgėliai ir pasiims mūsų pašalpas“ arba „jiems studijos bus nemokamos, bet mums teks už jas mokėti“. Nesigilindami į procesus, geopolitinę situaciją, jie nuspręs, kad reikia mitinguoti, prisidėti“, – tvirtina P. Gritėnas.
Jis priduria, kad tai tėra 10–15 žmonių grupelės keliamas triukšmas ir jiems skiriama per daug dėmesio. Tačiau su tokiais argumentais nesutinka L. Kasčiūnas. Jis sutinka, kad jo ir P. Gritėno nuomonės dėl atsiradusio sąrašo sutampa, tačiau kritikuoja žurnalisto išsakytus argumentus.
„Visada lengva apkaltinti kažką visuomenėje, bet tie patys liberalų sluoksniai Europoje ir čia, Lietuvoje, neatsako į pagrindinį klausimą – kaip toleruoti netolerantiškus? Tai – esminė multikultūrinės visuomenės Vakarų Europoje pralaimėjimo ar iliuzijos priežastis. Kalbame apie bendruomenes, kurios akivaizdžiai negerbia įstatymo viršenybės, nesilaiko vakarietiškos liberaliosios demokratijos, kurią tikrai propaguoja ir remia ir P. Gritėnas. Tam tikra prasme mes neturime integracijos recepto“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, kalbėti ir kritikuoti apie tendenciją kviesti pabėgėlius yra verta. Analitikas pastebi, kad tokie kvietimai taikomi ir ekonominiams pabėgėliams, kuriuos derėtų atskirti nuo žmonių, kurie bėga nuo karo.
„Pabėgėliai yra tie, kurie atvažiuoja į pirmą saugią valstybę ir ten prašo prieglobsčio. Kažkodėl daug jaunų vyrų važiuoja tik prie Vokietijos sienos, o ne lieka Turkijoje ar kur nors kitoje saugioje valstybėje. Tai yra svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atsakyti. Labai svarbu, kad ta diskusija neliktų epitetų lygmenyje – vieni yra rasistai, kiti – patriotai“, – sako L. Kasčiūnas.
Sutaria, kad Europai reikalinga diskusija
L. Kasčiūnio teigimu, Europai reikalingos rimtos diskusijos, tačiau jų pastaruoju metu nėra daug.
„Vyrauja vadinamasis politkorektiškumas, kai įtvirtinamos tam tikros nuostatos. Aš žinau, kad tai, ką kalbu, Vakarų Europai, tam tikra prasme, būtų užribis. Nemanau, kad tai yra gerai, nes mes kalbame apie rimtus dalykus“, – tikina L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu P. Gritėnas pabrėžia, kad L. Kasčiūnas vadovaujasi apie pabėgėlius vyraujančiais mitais ir pabėgėlių problemą sujungia su netolerantiška islamo radikalų grupuote. Jis pritaria, kad Europoje diskusija turėtų vykti, bet priduria, kad šiuo metu labiau reikalingi veiksmai.
„Europoje dabar turime tokią situaciją, kurioje reikalingi konkretūs veiksmai. Mes negalime laukti ir diskutuoti, [...] kai tie žmonės jau čia yra. Kaip matome iš eskaluojamo karo Sirijoje, tų žmonių bus dar daugiau. Mes turime rasti sprendimą. Kultūrinius ar civilizacinius aspektus galėsime aptarti. Tai yra akademiniai klausimai, bet tai nėra tie klausimai, kuriuos turime spręsti dabar. Dabar turime nusiteikti, kad yra tokia situacija“, – teigia P. Gritėnas.
Policijos pareigūnai nusikaltimo sudėties tinklalapyje baltalietuva.eu neįžvelgia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...