- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į iškilusias betono plokštes sporgstančios padangos, iš po ratų skriejančių akmenų daužomi langai ir nuo kelduobių lūžtančios važiuoklės – tai Lietuvos keliais važiuojančių vairuotojų kasdienybė. Europą skersai išilgai išmaišę vairuotojai tikina, kad už Lietuvos kelius jau geresni ne tik Estijos, bet ir Baltarusijos keliai.
„Lietuvos keliai Tarybų Sąjungoje garsėjo kaip patys geriausi. Tačiau per pastaruosius metus žengėme žingsnį atgal – šiandien už Lietuvos kelius prastesnės būklės yra tik Ukrainos keliai, mus pralenkė net Baltarusija“, - teigia tolimojo keleivinio trasporto kompanijos „TOKS“ vairuotojas Algimantas Rutavičius.
Jam antrina ir keleivių vežimo kompanijos „Kautra“ vairuotojas Darius Rainys. Jo teigimu, per pastaruosius metus Baltarusijos kelių tinklas sparčiai atnaujinamas – nors keliai ir siauri, juose nėra duobių, nesimėto akmenukai, asfalto danga švari. Lietuvos keliai už daugelį baltarusiškų geresni tik tuo, kad juose yra kelių stulpeliai, užtvarai.
Prastais keliais garsėjusi Lenkija, vairuotojų nuomone, prieš pernai vykusį Europos futbolo čempionatą taip pat susitvarkė – dabar galima drąsiai važiuoti ir mokamais, ir daugeliu nemokamų kelių. Su geriausiais Europoje – Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos – keliais Lietuvos keliai negali net lygintis.
„Nuo nešvarios kelio dangos iš po priekyje važiuojančios transporto priemonės ratų skriejantys akmenukai neretai sudaužo priekinius žibintus, langus, kurių vienas kainuoja daugiau nei 3 tūkstančiai litų. Mums tai didelė žala“, - teigia „Kautra“ Vilniaus filialo vadovas Karolis Kairaitis.
„TOKS“ generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, priekinius stiklus bendrovė priversta keisti visiems autobusams bent kartą metuose. „Būna, kad pakeitus stiklą ir autobusui išvažiavus į liniją pirmą dieną, jis vėl suskaldomas stiklas. Techninių apžiūrų reikalvimai yra europiniai, tad kas pusė metų reikalaujama, kad transporto priemonė būtų tokia, kaip nuo gamyklos konvejerio, tik keliai ir jų priežiūra neeuropinė“, - pastebi A. Indrašius.
Be to, daugelis autobusų važinėja pabaltavusiais šoninių stiklų paketais, nes dėl pastovaus kratymosi per duobes ir nelygumus, jie išsihermetizuoja ir pradeda baltuoti.
Lietuviai vairuotojai pastebi ir kelių lopymo tradicijų skirtumą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. Ilgametę patirtį turinčio vairuotojo Algimanto teigimu, jei šalia būtų dvi duobės, lietuviai į kiekvieną jų pribertų asfalto ir po kiek laiko vėl žiūrėtų, kaip tose pačiose vietose atsiveria naujos duobės. Tuo tarpu vokiečiai imtų ir vienu lopu užasfaltuotu abi duobes – tai duotų didesnę naudą.
„Vilniaus miesto savivaldybės prašėme padėti bent minimaliai sutvarkyti įvažiavimą į mūsų autubusų parką, tačiau atsakymas buvo paprastas – lėšų nėra. Savo jėgomis galime nebent kartas nuo karto užpilti duobes“, - pasakoja „TOKS“ administratorė Renata Stanaitienė.
Bendrovių vairuotojai išskiria sudėtingiausio eisimo ruožus šalies keliuose: provėžuotas kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožas ties uostamiesčiu, betonkelis Vilnius – Utena ir „Via Baltica“ Suvalkijoje.
„Nors Latvijoje keliai taip pat nėra pačios geriausios būklės, tarptautinis greitkelis „Via Baltica“ yra puikiai prižiūrimas. Tuo tarpu Lietuvos kelių infrastruktūros flagmanu turinti būti „Via Baltica“ atrodo pamiršta. Pavyzdžiui, atkarpa Suvalkijoje yra pati pavojingiausia Lietuvoje – joje per metus įvyksta bent keletas kraupių avarijų, kuriose žūsta daug žmonių. Dažniausia priežastis – vilkikų virtinės Čia kelias turėtų būti platinamas – tai neišvengiama“, - svarsto K. Kairaitis.
Visgi vairuotojai pripažįsta, kad šalyje vykdomi ir naudingi projektai – Panevėžio aplinkelio statybos, Jakų žiedinės sąnkryžos rekonstrukcija.
Finansavimas – mažiausias regione
Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių finansavimas iš ES šalių buvo vienas mažiausių. Lietuvoje 1 kilometrui valstybinės reikšmės kelių buvo skiriama 13,8 tūkst. eurų, tuo tarpu Austrijoje – 721 tūkst., Prancūzijoje – 255 tūkst., Didžiojoje Britanijoje – 214 tūkst., Slovėnijoje – 116,8 tūkst., Vokietijoje – 111,3 tūkst., Italijoje – 96,3 tūkst., Norvegijoje – 82,6 tūkst. eurų.
Kur kas labiau transporto infrastruktūra rūpinasi ir kaimynai: iš 2007-2013 m. ES paramos Lenkija transporto infrastruktūrai skyrė 38 proc., Estija – 30 proc., Latvija – 36 proc., o Lietuva tik - 22,58 proc.
Mokslininkų apskaičiuota, kad jei finansavimas ir toliau išliks toks pat, kelių dangos bus atstatomos tik kas 30 metų arba per dvigubai ilgesnį laiką nei reikėtų. Per tiek laiko dėl transporto ir oro poveikio dangoje atsiranda įtrūkimų, kuriuos būtina sutvarkyti. To nepadarius, per keletą vėlesnių metų danga aižėja labai greitai, o jai pasenus dar 12–15 metų, jau būtinas kapitalinis remontas. Tai kainuoja gerokai brangiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eismo sąlygas naktį sunkins rūkas
Penktadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, įspėja Automobilių kelių direkcija. 16 val. duomenimis, dėl dulksnos ir silpno lietaus didžiojoje Lietuvos dalyje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos buvo šlapios. Klaipėdo...
-
Į ekonomiškiausio titulą pretenduoja ir dyzeliniai, ir hibridiniai automobiliai3
Jau trečią savaitę vykstančiame konkurse „Metų automobilis 2014” vis didesnio šalies gyventojų dėmesio susilaukia ne tik pretendentai į „Tautos automobilį 2014“. Pastaruoju metu, kai degalinėse paliekamos sumos sudaro ...
-
Keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių ir Šešuolių gatvėse
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo lapkričio 21 dienos keičiamas eismas Vakarinio aplinkkelio, Sidaronių, Šešuolių gatvėse. Iš Sidaronių g. ir Viršuliškių skg. išvažiavimai bus galimi deši...
-
Šiemet vilkikų sukeltiems eismo įvykiams atlyginti BTA jau skyrė 23 mln. litų
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vilkikų eismo įvyk...
-
Rytoj 10 Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių savanoriai dalins gerves ir tulpes4
VŠĮ „Savanorių centras“ rytoj Vilniuje rengs akciją „Labas rytas, Vilniau!“, kurios metu 40 savanorių dešimtyje Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių išdalins 3000 gervių ir tulpių. Pasak centro vadov...
-
Rekonstruos dar vieną transeuropinio tinklo kelio E77 ruožą
"Avesko kelių" įmonių grupei priklausanti kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonė "Šiaulių plentas" už 32,867 mln. litų rekonstruos transeuropinį kelią Ryga-Kaliningradas. Automobilių kelių direkcija pranešė, jog...
-
Naktį eismo sąlygas sunkins rūkas
Trečiadienio naktį eismo sąlygas sunkins rūkas, perspėja Automobilių kelių direkcija. Be to, vietomis gali palyti, temperatūra kai kur nukris iki 0 laipsnių. 16 val. duomenimis, antradienį Telšių apskrityje bei Akmenės rajone magistralini...
-
Ar Kauno autobusuose ir troleibusuose – saugu?8
Statistika teigia, kad nusikalstamų veikų viešajame transporte mažėja. Vis dėlto visuomenę vis dar sukrečia ciniški chuliganizmo, vagysčių atvejai, o kartais net kraujo dėmės troleibuso salone. ...
-
Kelių direkcijos vadovas: pavasarį penktadalis kelių gali būti nepravažiuojami
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas perspėjo, kad trūkstant finansavimo keliams, kitą pavasarį penktadalis šalies kelių gali tapti nepravažiuojami. Skirmanto Skrinsko teigimu, po 2009 metų ekonominės krizės metinis kelių finansavi...
-
Vakarinio aplinkkelio II etapas užbaigtas, projekto vertė – 211 mln. Lt
Vilniuje Vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus, pradėtus prieš kiek daugiau nei dvejus metus, rangovams pavyko pabaigti šešiais mėnesiais anksčiau. Automobiliams nuo šiandien jau atverta šešių eismo ...