Lietuvoje nėra kito miesto, turinčio tokią stulbinamai įdomią praeitį, kaip Klaipėda. Miesto gimimo diena – gera proga prisiminti pačius spalvingiausius uostamiesčio istorijos faktus. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog dalis senamiesčio stovi ant žemių, suvežtų iš Londono.

Vokiečiai atsikėlė greta kuršių

Klaipėda unikali jau vien tuo, kad tiksliai žinoma jos įkūrimo data – 1252 metų rugpjūčio 1-oji. Tądien Kuršo vyskupas ir Livonijos ordinas sudarė sutartį dėl Memelburgo pilies statybos.

„Mes pranešame, tegul kiekvienam bus žinoma, kad toje vietoje, kur susilieja Dangė ir Memel (Nemunas), Dievo garbei ir krikščioniškojo tikėjimo skleidimui turi būti pastatyta pilis, kuri bus atiduota nuomai Švenčiausios Panelės Marijos namų Teutonų ordino broliams“, – prieš 760 metų rašė Kuršo vyskupas brolis Heinrichas.

Daugybę metų prie upės ir marių santakos įkurta pilis bei greta išaugęs miestas buvo vadinamas dviem vardais – vokiškai Memeliu ir lietuviškai Klaipėda.

Ar gali būti, kad vokiečiai įkūrė pilį vietos žmonių apgyvendintoje vietoje, svarstė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

"Esama XV amžiaus pradžios liudijimų, kad žemaičiai nuo seno Memelį vadino Klaipėda.

Turime labai silpnus argumentus, leidžiančius svarstyti, ar nebūta čia baltiškos gyvenvietės. Tai patvirtinančių faktų nėra, bet šalutinių teiginių galima rasti", – teigė J.Genys.

Pasak istoriko, visai netoli tos vietos, kur ordinas pastatė pilį, ne vieną šimtmetį gyvavo vienos turtingiausių baltų genčių – kuršių gyvenvietės: rytuose – Joniškės, šiauriau, dabartinės plytinės apylinkėse – Purmalių, piečiau – Rumpiškių, ten, kur dabar tuo pačiu vardu vadinama miesto gatvė.

Netoliese yra buvęs stiprus ir daugybe požiūrių svarbus trijų gyvenviečių centras, kurį sudarė apie kilometro atstumu viena nuo kitos išsidėsčiusios Žardės, Laistų ir Dibišių pilys su gyvenvietėmis greta jų. 2 psl. >>