Daugeliui būtų sunku ir įtarti, jog šis Nidos centre stūksantis namas suręstas vos prieš tris dešimtmečius. Vietos architektūros paveldo pavyzdžiu suprojektuotas statinys atrodo autentiškai, tačiau išties tik po rekonstrukcijos atsiskleidė visu grožiu.

Pradžia – nuo „dėžutės“

Buvusią vaikų poilsiavietę naujam gyvenimui prikėlusi klaipėdietė interjero dizainerė Eglė Rekašienė pripažino, jog pirmiausia norėjosi, kad pastato išorė ir vidus harmoningai derėtų.

„Čia vyravo visiškai kitoks koloritas. Tai buvo paprastas vasaros stovyklos medinukas, kuriame net nebuvo įrengta šildymo sistema, – prisiminė kūrėja. – Nors namas statytas apie 1980-uosius, iš išorės atrodo senoviškai. Tad šis įvaizdis bet kokiu atveju diktavo tai, kas turėtų atsirasti ir pastato viduje.“

Po rekonstrukcijos buvusios poilsiavietės išplanavimas pasikeitė iš esmės. Pasak interjero dizainerės, viduje viskas buvo visiškai išgriauta, palikta tik „dėžutė“.

„Vien braižymas užtruko kokius penkis mėnesius, o viską įgyvendinti reikėjo spėti maždaug per tris mėnesius. Tai buvo labai įtemptas, bet ir be galo įdomus darbas“, – patikino kūrėja.

Tarsi mini būstai

Apie 250 kv. m ploto statinys virto septynerių apartamentų namais. Visi jie, vienijami bendro motyvo, – tarsi atskiri nedidukai būstai.

Kūrėjai būtų sudėtinga apibrėžti čia vyraujantį interjero stilių.

„Ko gero, skandinaviškas su Provanso priemaišomis. Tačiau svarbiausia buvo sekti ne kokiu nors konkrečiu stiliumi, bet visas patalpas įrengti taip, kad čia būtų labai jauku, patogu, kad kiekvienas galėtų pasijausti tarsi namuose“, – aiškino kūrėja.

Eglė pasidžiaugė, jog užsakovai jai suteikė visišką laisvę, kuri, kita vertus, ir įpareigoja.

„Projektas buvo visiškai atiduotas į mano rankas – pradedant tuo, jog turėjau sugalvoti pavadinimą, jį apginti, bei baigiant pačia koncepcija, kas čia galiausiai bus“, – pasakojo pašnekovė. 2 psl. >>