Klaipėdiečiai jau netrukus pajus prasidėjusią aršią rinkimų į Seimą kampaniją, nes partijos baigia sukaupti ginklų arsenalą. Politologai prognozuoja, kad politikų varžytuvės tikrai nebus nuobodžios, tačiau linkėjo, kad kandidatai rastų originalių būdų prisistatyti, o ne tik nepagrįstai menkintų savo varžovus, kaip kad buvo daroma iki šiol.

Nesantuokinių vaikų neieško

„Klaipėdoje vykstančiose rinkimų kampanijose purvo yra, tačiau jo mažiau nei kituose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio ypatybė ta, jog pas mus nesikapstoma po asmeninį kandidatų gyvenimą, neieškoma jų meilužių, nesantuokinių vaikų, o tokia taktika Lietuvoje yra tikrai populiari. Todėl labai įdomu, jog Lietuvoje egzistuoja du rinkimų kampanijų modeliai. Visoje šalyje kampanija vyksta panašiai kaip JAV: peršviečiama biografija, ištraukiamos visos kandidato stažuotojos, ir tai labai kompromituoja. O Klaipėdoje pasirengimas rinkimų dienai – lyg Prancūzijoje, kur visiškai neįprasta analizuoti privataus politikų gyvenimo“, – teigė uostamiesčio partijas stebintis viešųjų ryšių specialistas Linas Poška.

Klaipėdoje, anot jo, vyrauja tradicija pilti purvą ant miestą valdančių liberalų, kurie uostamiesčiui vadovauja nuo 1997 metų.

„Tokia tendencija yra, ir ji natūrali. Tai – lyderių našta. Jie tapo stulpu, į kurį visi, norėdami atimti valdžią, atsitrenkia kaktomis. Todėl geriausias būdas uždirbti populiarumą – atakuoti liberalus“, – įžvalgomis dalijosi L.Poška.

Judėjimą įregistravo bute

Peržvelgus, kaip Klaipėdoje vyko trejų pastarųjų rinkimų – 2007 ir 2011 metų savivaldos bei 2008 metų Seimo – kampanijos, galima drąsiai teigti, jog pagrindiniu jų akcentu tapo būtent miestą valdančios liberalcentristų partijos ir jos lyderių puolimas, kurį organizavo vietos konservatoriai, vedami tuomečio lyderio Naglio Puteikio.

Per 2011 metų savivaldos rinkimų kampaniją jis išsitraukė pagrindinę kortą – tada dar planuotas, o dabar jau vykstančias termofikacinės jėgainės Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statybas.

Į pagalbą konservatoriui stojo nepartiniai judėjimai, kurių vienas – Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas. Jis buvo įkurtas 2010 metų rugsėjo 30 dieną ir įregistruotas bute. Iki savivaldos rinkimų tebuvo likę vos penki mėnesiai.

Visuomenininkai, kurie rinkdavosi konservatorių būstinėje, tuometį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių ir jo pavaduotoją Juditą Simonavičiūtę apskundė Valstybės saugumo departamentui ir paprašė ištirti, ar jie nepažeidžia Lietuvos valstybės interesų.

Ir N.Puteikis, ir visuomenininkai kėlė paniką skleisdami žinią, kad pastačius termofikacinę jėgainę joje bus deginamos nerūšiuotos atliekos, o klaipėdiečiai nuodijami vėžį sukeliančiais dioksinais. 2 psl. >>