Ridikėliai, burokai, rūgštynės, bulvės, bazilikai, petražolės. Tai tik maža dalis daržovių, kuriomis netrukus džiaugsis „Smiltelės“ vaikų globos namų auklėtiniai.

Ridikėliai, burokai, rūgštynės, bulvės, bazilikai, petražolės. Tai tik maža dalis ekologiškų daržovių ir prieskonių, kurių derliumi netrukus džiaugsis Klaipėdos miesto „Smiltelės“ vaikų globos namų auklėtiniai.

Su ekspertų pagalba, akcijos „Žalia stotelė“ metu, vaikai ir jaunimas patys pasiruošę žemę, suformavę lysves, pasodinę sėklas kasdiena apeina savo daržus nekantriai laukdami, kada galės paragauti savo rankomis užaugintų, sveikų ekologiškų gėrybių. Akcijos Klaipėdos mieste metu taip pat buvo apželdinta „Vėtrungės“ gimnazija. 

Ekologiškos žemdirbystės gudrybės 

Vaikams ir jaunimui vaikų globos namuose ekologiškos žemdirbystės ir sveikos mitybos kompetencijos pagrindus nagrinėti padėjo jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta“ kartu su agrofirmos „Sėklos“ specialistais. Po daugiau nei mėnesio „žemės darbų“ visi dalyviai  gali pasigirti ne tik juodomis panagėmis bet ir naujomis žiniomis – kaip užsiauginti sveiką maistą.

Visų pirma vaikų globos namų auklėtiniai išmoko, jog tikrai sveiką maistą galima užsiauginti tik nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų, o su kenkėjais kovoti tik natūraliomis priemonėmis. Tad kuo gi tręšti, kaip prižiūrėti ir kaip apsaugoti daržoves nuo kenkėjų natūraliomis priemonėmis ir dar užsiauginti gausų derlių?

• Daržoves natūraliai galima tręšti sveikai ir pigiai (net visai nemokamai). Geriausia trąša – kompostas, t.y. virtuvės atliekos, nupjauta žolė, nugenėtos šakos, piktžolės, kurios per metus virsta puikiausia trąša, kuria, nuėmus derlių, geriausia tręšti žemę rudenį.
• Trąšai puikiai tinka perpuvęs mėšlas, tačiau jei jo neturite visiškai nemokamai ir lygiai taip pat efektyviai galite tręšti dilgelėmis. Nupjovus ir užraugus dilgėles vandenyje, gautu tirpalu laistant daržoves, užauginsite puikų derlių.
• Su kenkėjais ir ligomis kovoti taip pat puikiai tinka „liaudiškos priemonės“. Pomidorus, agurkus nuo žaladarių poveikio apsaugos profilaktiškai naudojami vandens, kalio muilo ir fitocindinių augalų  (svogūnai, česnakai, ievos, medetkos, chrizantemos, jonažolės) purškalai. Kad šiltnamyje neprisiveistų parazitų vertėtų į jį pasodinti serenčių, o nuo kenkėjų lauke padės apsisaugoti šalia pasodintas tabakas.
• Apsaugoti kopūstus nuo vikšrų puikiai tiks preparatai iš žalių varnalėšų lapų, pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako. Taip pat galite uždengti kopūstus agroplėvele, kai pradeda skraidyti kopūstiniai baltukai. Jei jau pastebėjote vikšrų – apibarstykite rasotus kopūstus druska arba  pelenais.
• Dirvai gerinti, purumui suteikti labai tinka lubinai, kurie pasėti ir nupjauti rudenį, per žiemą patręšia dirvą ir praturtina ją humusu. Apsodinus dirvos plotą garstyčiomis arba rapsais, juos perkasus žydint, kokybiškai išdezinfekuosite dirvą.
• Norint išvengti piktžolių darže patariama mulčiuoti dirvą. Natūraliausias būdas tam - padengti dirvą smulkintais šiaudais, nupjauta žole ar grikių lukštais. 
• Jei turite galimybę daiginkite ir sodinkite ekologiškas sėklas. Jų jau galima įsigyti ir Lietuvoje arba iš rudens pasiruošti patiems. 

Įkvepianti terapija „įkišus rankas į žemę“ 

Kol mokyklose vaikai ir jaunimas mokosi apie ekologiją iš knygų, arba žaidžia ūkininkavimo žaidimus internete – apželdinimo akcijoje dalyvavusios mokyklos apsisodino savo aplinką tikromis gėlėmis, o vaikų globos namų auklėtiniai – daržovėmis. Nors pradžioje į ūkininkavimą žiūrėję nepatikliai, pamatę, kad patys gali auginti, eksperimentuoti, kurti – vaikai ir jaunimas jau kviečia akcijos organizatorius ravėti ir ruoštis derliaus nuėmimui.