Nors jau prieš pusmetį buvo teikiami siūlymai dėl užsienio jūrininkų padėties Klaipėdos uoste, nedaug kas pajudėjo.

Laivus remontuoti atplaukę jūrininkai užsienio trečiųjų šalių Lietuvoje gali būti ne ilgiau nei 90 parų per metus.

Klaipėdos uoste, skirtingai nei kituose ES uostuose, atplaukus laivui, įgulos narių iš trečiųjų šalių artimieji negali išeiti į krantą, nors kruiziniais laivais atplaukusiam bet kuriam turistui tai yra leidžiama.

Specifinės tik Klaipėdos uostui būdingos sienos kirtimo problemos analizuojamos jau seniai, Seimui ir Vyriausybei pateiktas ne vienas siūlymas.

„Vidaus reikalų ministerija savo kompetencijos rėmuose kiek įmanoma supaprastino sienos kirtimo procedūras. Pasiūlymų paketas buvo pateiktas ir Seimui. Jiems nepritarta. Nuostata tokia, kad laivų įgulų nariai turi laikytis tų pačių reikalavimų, kokie yra nustatyti ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Jie negali pažeisti Šengeno šalių reikalavimų“, – tikino vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladiga.

Didžiausia problema yra tai, kad Seime įstrigo įstatymo projektas dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje. Šios kadencijos Seime jis tikriausiai nebebus priimtas.

Jūrinėms organizacijoms dėl to nė kiek ne geriau.

„Jei neskiriame paprastų turistų nuo jūrininkų, ar galime vadintis jūrine valstybe?“ – klausė Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika.

Jo nuomone, tokia situacija yra tik Lietuvoje. V.Šileika jau 5–6 metus kelia problemą dėl trečiųjų šalių jūrininkų padėties, bet atsimušama lyg į betoninę sieną. Kitose ES šalyse tokių reikalavimų jūrininkams, kaip Lietuvoje, anot V.Šileikos, nėra.

„Naujajame įstatymo projekte dar labiau bloginama jūrininkų padėtis. Netgi panaikinama galimybė išduoti vizas jūrininkams pasienio postuose. Stebina tai, kad svarbūs pakeitimai priimami netgi nesikonsultuojant su jūrinėmis organizacijomis“, – stebėjosi V.Šileika.

Tačiau ne viskas, kas buvo siūloma, liko nepastebėta. Sutvarkyta sistema, kai pasienio spaudai nebededami į jūrininkų knygutes ir jūrininkams jų nebereikia keisti taip dažnai, kaip anksčiau.

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas pastebėjo, kad vis daugiau laivų pasieniečiai tikrina, kol šie plaukia į uostą pasitikdami išorės reide. Iš visų šiemet atliktų tikrinimų tokių laivų buvo 20 proc. Tai padeda laivuose greičiau sutvarkyti formalumus.