- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina, tvritina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.) meteorologinės prognozės – mokslui dar neįkandamas riešutas. Įvairių šalių meteorologijos centruose kuriamos ilgalaikės prognozės yra tik eksperimentai ir moksliniai bandymai, rašoma Vilniaus universiteto svetainėje.
2011 m. Vokietijoje vykusiame VI tarptautiniame ekstremalių orų kongrese buvo priimtas netgi kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių (šis dokumentas pavadintas Hamburgo deklaracija). Mėgėjų jas skelbti prašoma neklaidinti visuomenės, o visuomenės – tokiomis prognozėmis netikėti.
„Tikslios“ prognozės kiekvienai savaitei ar net dienai kelis mėnesius į priekį meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai. Ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas svarbiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams (visam žemynui, vandenynui ir pan.). Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia sudaryti tik tikimybinio pobūdžio prognozes, teigiama Hamburgo deklaracijoje.
Pavyzdžiui, JAV aplinkos prognozių centrai (NOAA/National Weather Service) prognozuoja, kad Lietuva birželį pateks į šiltą Šiaurės Europos sritį, kur vyraus 0,5–1°C aukštesnė už daugiametį vidurkį vidutinė mėnesio oro temperatūra, t. y. 15–16,5°C. Liepą ir rugpjūtį oro temperatūros nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio JAV meteorologai Baltijos regione nenumato, todėl šių mėnesių vidurkiai turėtų būti apie 17°C. Kritulių vasaros mėnesiais prognozuojama 10–20 proc. mažiau už daugiametį vidurkį – po 55–65 mm per mėnesį. Šios prognozės nuolat atnaujinamos ir tikslinamos, todėl nereikėtų nustebti, jei po mėnesio bus paskelbti visai kitokie prognostiniai orų rodikliai.
Ekstremalūs orų reiškiniai - „nauja norma“
Nors tikslios ilgalaikės orų prognozės mokslui "neįkandamos", tačiau tam tikras tendencijas galima nuspėti atsižvelgiant į bendrą klimato kaitos pobūdį. Ypač kalbant apie smarkias liūtis, gilų sniegą, didžiulius potvynius ar smarkias sausras.
„Tai nauja norma ir aš tikrai manau, kad geriausia tai, ką matome, apibūdinti kaip pasaulinius pasikeitimus“, - apie potvynius, sausrą, tornadus JAV kalbėjo Katharine Hayhoe, klimato mokslininkė iš Teksaso universiteto, kurią cituoja „Reuters“.
Tiek ji, tiek kiti mokslininkai, vyriausybės strategai bei draudimo įmonių atstovai kaip vieną iš veiksnių, lėmusių ekstremalius orų reiškinius JAV, įvardijo žmogaus įtaką klimato kaitai. „Tai, ką matome, yra besivystanti nauja norma. Pasaulyje matome daugiau kintamumo“, - teigė Nikhilas da Victoria Lobo iš šveicarų draudimo bendrovės. Jis pateikė skaičius, jog gamtos katastrofų sukelti ekonominiai nuostoliai pasaulyje išaugo nuo 25 mlrd. dolerių devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį iki 130 mlrd. dolerių pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį.
JAV šiuo metu kankina daug kur rekordiniai Misisipės potvyniai, nors kitas valstijas tuo pačiu metu džiovina sausra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“3
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...