
Šįryt suėjo lygiai metai nuo akimirkos, kai motinai buvo grąžinta Drąsiaus Kedžio dukra. Žymiai daliai Lietuvos politikų ir jų rinkėjų „stovint po medžiu“, daliai – Klonio g. raudant „Tautišką giesmę“ ar tiesiog raudant, ši diena tapo atskaitos tašku.

Žinau, kad šį savaitgalį Klaipėdoje renginių bus daugiau nei per Jūros šventę. Ir tai žinau tik todėl, kad specialiai tuo domiuosi. Tačiau apie šiuos renginius uostamiestyje informacijos akivaizdžiai trūksta.

Kai perskaičiau „Klaipėdoje“ straipsnį „Miestiečiai pradėjo pliažų sezoną“, tapo įdomu, ar dabar šunys irgi yra paplūdimių lankytojai.

Šiaurės kryptis – Lietuvos užsienio politikos kertinis prioritetas. Taip dar kartą šią savaitę pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tikrą tiesą rašė anądien „Klaipėda“ – miesto fontanai tapo valkatų maudynių vieta.

Praėjo vos keli vasariški savaitgaliai, o Lietuvos pakelės jau nusėtos naujomis avarijų aukų gedinčiomis žvakelėmis.

Kodėl Lietuva veržiasi 2015 m. sausio 1 d. įstoti į euro zoną, nors pastarąją krečia krizė?

„Dirbk ir baiki, mielas vaiki“, – pasakytų Kazys Binkis, pamatęs miesto centre, Herkaus Manto gatvėje, netoli Lietuvininkų aikštės, esančius sandėliukus.

Premjero pažadas, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui tikrai išliks, džiugina ne visus.

Muša, vadinasi, myli. Taip apie krumplių spragilais sutuoktines velėjančius budulajus nuo seno šnekama tautos runkelijose.

Kokias mintis jums sukelia frazės „valdiška atsakomybė“, „valdiškas požiūris“? Jos jau seniai tapo abejingumo ir tingumo sinonimais.

Anądien sulaukėme politiko, Kembridžo auklėtinio – Manto Adomėno teksto. Viename iš naujienų portalų autorius aptaria politinę ir socialinę situaciją Vilniuje.

Visiškai pritariu Monikos nuomonei „Vaikams tikrai nesaugu“ („Klaipėda“, „Karštas telefonas“, 2013 05 03) dėl nesaugių sūpynių vaikams Alksnynės gatvėje. Jos įbetonuotos ne tik per aukštai ir labai negiliai, bet ir ne vietoje.

Lietuvoje iki prezidento rinkimų liko metai, tačiau nedrįstama net viešai prabilti apie galimus kandidatus.

Neseniai pasibaigę dviejų didžiųjų partijų pirmininkų rinkimai dar kartą apnuogino karčią tiesą – politinio gyvenimo olimpe puotauja vis tie patys nukaršę dievukai. Charizmatiškų lyderių, kurie galėtų pakeisti senbuvius ir veržliai vesti partijas, nebėra.

Apie savižudybes pradedama kalbėti, kai iš gyvenimo pasitraukia kokia nors garsenybė, apie alkoholį prie vairo – kai kokio erelio pasivažinėjimas tampa kelių mirčių priežastimi.

Vienoje Klaipėdos miesto ligoninių akis užkliuvo už keisto skelbimo. Girdi, jei susiduriate su korupcijos apraiškomis, skambinkite nurodytu telefono numeriu.

Seimo narei Neringai Venckienei beveik mėnesį nesirodant parlamente, vis garsiau imta kalbėti, kad jai reikia pradėti apkaltos procesą ir atimti mandatą.

Žavesį vis dar turinti kelti tautos dama A.Jagelavičiūtė nusiskuto plikai. Kokia laimė. Tikras kultūrinis Nagasakis, „bubblegum“ performansas, – iškart matyti, kad esame Europos centras.

Patyčios mokyklose, smurtas prieš vaikus – vienas didžiausių visuomenės skaudulių. Tai tarsi visuomenės vėžys, kuris bene kasmet ne vieną paauglį priveda prie savižudybės.