- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turbūt nėra Lietuvoje tradicinės ar "tradicinės" šventės, kuri nesupriešintų visuomenės. Kaziukas vieniems – gerai, kitiems – per brangu ir per daug kičo, Hanzos dienos vieniems – gerai, kitiems – stumdalynė, o dabar va dar ir Kovo 8-oji. Tiesa, apie pastarąją aimanos nenaujos.
Mat tai neva komunistinė šventė, tarsi visi tą dieną žygiuotų gatvėmis su raudonomis vėliavomis, iškėlę partinius bilietus. Kovo 8-osios ištakos – dar 1857-aisiais Amerikoje, kai jokiu komunizmu nekvepėjo. Kai kas tas ištakas apskritai įžiūri Antikoje, kur "remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis". Taip, daug vėliau buvo Klara Zetkin, kuri pasiūlė šios dienos datą. Atkreipkime dėmesį: ne pačią dienos idėją, kuri jau seniai egzistavo, o tik datą. Po to, žinoma, atėjo bolševikinė feministė Aleksandra Kolontaj, kuri mūsų platumose viską suš..., įmesdama žiupsnį ideologijos. Visame pasaulyje ši diena buvo moterų kovos už lygias teises diena (žr. kad ir šių metų Kovo 8-osios moterų demonstraciją Kilkenyje), o pas mus už ką tu kovosi, visi lygūs: tulpę į dantis, ir pirmyn.
Tai yra Tarptautinė šventė, patvirtinta Jungtinių Tautų, kurias sunku laikyti komunistinėmis, ir švenčiama daugybėje šalių, ne tik posovietinėse. Niekas neverčia jos švęsti, bet nereikia niekinti norinčiųjų ir vadinti juos komunistuojančiais. Dabar ši diena iš tiesų yra šventė, tad savaip sugrįžo į savo antikines ištakas. Žinoma, visiška tiesa, kad savo moterį reikia mylėti kasdien, o ne vieną dieną. Tačiau Tėvynę irgi reikia mylėti kasdien, tai kodėl mes švenčiame valstybines šventes? Kas trukdo tą moterį mylėti kasdien, kita vertus, ne kiekviena moteris turi kas ją kasdien mylėtų, o jei nors vieną dieną daug kas, pradedant kaimynais, baigiant policininkais ar turgaus prekeiviais, jai šypsosi ir dovanoja tulpių, ji jaučiasi mažiau nereikalinga. Tad gal neperlenkime su griežtais apibūdinimais ir nurodinėjimais, kaip kam derėtų elgtis. Kiekvienas atsirinks, kaip jam geriau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...