- Dr.Gintautas Labanauskas, KTU docentas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turbūt visi kauniečiai, kurie negyvena nuosavuose namuose, sutiks, kad viena opiausių Kauno problemų apleisti ir nesutvarkyti daugiabučių namų kiemai.
Žengiami pirmieji savivaldybės žingsniai šalinant šią problemą, pradėtos tvarkyti įvažos ir keliai, vedantys prie daugiabučių namų. Deja, to aiškiai nepakanka, nes ir iš taip vargano praėjusiems metams tam skirto kelių milijonų eurų biudžeto liūto dalis atiteko įvažoms į mokymo įstaigas sutvarkyti.
Vis dėlto net jei pavyktų miesto biudžete rasti lėšų įvažoms į visus Kauno daugiabučius išasfaltuoti, tuo problemos nepasibaigtų.
Ši seniai įsišaknijusi miesto problema (daugiabučių namų kiemų sutvarkymas) reikalauja kompleksinio sprendimo, nes būtina spręsti kiemų apšvietimo, žaliųjų erdvių formavimo ir, aišku, automobilių parkavimo klausimus.
Šiandien sunkiai įvažiuojamas, prastai apšviestas ir užkimštas automobiliais daugiabučio kiemas – įprastas dalykas kiekviename Kauno mikrorajone, stebina, jei randi vietą, kurioje taip nėra.
Aišku, Kauno miesto savivaldybės atstovai gali pasakyti, kad daugiabučių kiemuose kylančias problemas gyventojai turėtų spręsti patys ir jie iš dalies bus teisūs. Perfrazavus Ostapą Benderį, kuris teigė, kad skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas, galima sakyti, kad jūsų kiemas – jūsų problemos.
Vis dėlto galima į šį klausimą pažiūrėti kiek kitaip. Padėti gyventojams, nes jiems tenka užduotis ne iš lengvųjų, ypač kai name virš 100 butų ir gyvena skirtingų amžiaus grupių ir, aišku, skirtingų interesų žmonės. Vieniems svarbiau vaikų žaidimų aikštelės, kitiems didesnės žaliosios erdvės, o tretieji sutiktų visą teritoriją skirti automobilių stovėjimo vietoms.
Žinoma, kad kiekvienas gyventojas norėtų privažiuoti kuo arčiau namo laiptinės ir ten palikti savo transporto priemonę, užstatydamas žaliuosius plotus, vaikų žaidimų aikšteles, šaligatvius, tačiau taip nereikėtų daryti, jeigu jis turėtų alternatyvą, daugiabučio kieme arba netoli jo įrengtą, kad ir mokamą daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
Planuojamos aikštelės neturėtų užimti didelius plotus horizontalioje plokštumoje, o būtų orientuotos į vertikalų augimą statant daugiaaukštes antžemines arba požemines aikšteles, taip išsaugant laisvus plotus šaligatviams, vaikų žaidimų aikštelėms, želdiniams.
Čia mes neišradinėtume dviračio, o tiesiog pasinaudotume gerąja praktika, nes daugelis pasaulio miestų taip ir sprendžia automobilių parkavimo problemas, plėsdamiesi ne į plotį, o į viršų, statydami daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, palikdami laisvus plotus šalia daugiabučių namų gyventojų poilsio zonoms, žaliosioms erdvėms. Todėl tokį patį problemos sprendimą, mano nuomone, galėtumėme taikyti ir mes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...