Išskirtinis festivalis

Taigi, vėl festivalis "Kaunas Jazz", miestelėnai jo laukė visus metus, o Kauno meras jau perdavė miesto raktus Jonui Jučui. Šis tradicinio festivalio ritualizavimas savaip mielas, nors jo reikšmė simbolinė. Pažvelkime į festivalį keliais aspektais.

1. Tradicija. Tai antrosios nepriklausomybės laikų produktas, todėl, prisimindami ankstesnius festivalius, galime prisiminti, kaip keitėsi mūsų miestas. Pirmąsyk su džiazuomene susitikau kavinėje "Tulpė", o su Mari Boine ir Jevgenijumi Morgunovu teko kartu kelti taures viešbučio "Neris" restorane. Smagiausi seišenai vykdavo klube "Combo", veikusiame kino teatro "Laisvė" patalpose. Nė vieno šių objektų nebėra.

2. Publika. Džiazuomenė buvo ypatinga, būtent publika kūrė visiškai nepakartojamą "Kaunas Jazz" atmosferą. Žmonės suvažiuodavo iš visos Lietuvos, tačiau branduolys kasmet likdavo vis tas pats. Ir prieš kelerius metus tai pasikeitė: kas suverslėjo, kas prarado interesą, o daugybė žmonių paprasčiausiai išmirė (kaip paskutinius mohikanus galime paminėti kultinius bohemiečius Šniūrą ir Džyzą). Festivalio demokratiškumą rodė ir tai, kad čia lankydavosi skirtingiausi visuomenės sluoksniai: nuo meninės bohemos ar paprasčiausių valkatėlių, iki verslininkų, VDU profesūros ir miesto valdžios. Teko čia bendrauti veik su visais Kauno merais, išskyrus, žinoma, Taksistą. Ir visi bendraudavę kaip lygūs su lygiais, be priekaištų ar pozos o-tu-žinai-kas-aš-toks, nusiskundimų valdžiai būdavę, tačiau daugiau melodingų nei pavojingų. Visus jungė net ne tiek pats džiazas, ne visiems jis rūpėdavęs, bet pati muzikinio būvio atlaidų atmosfera.

3. Dabartis. Pasikeitė publika, pasikeitė atmosfera, pabrango bilietai (kadaise net neturintys pinigų jų "iš kažkur gaudavo", dabar jau nebe), daug kam festivalyje tiesiog svarbu pasirodyti, principas: dalyvauju, vadinasi, esu. Turbūt pirmasis festivalis, kuriame nesinori eiti nė į vieną koncertą. Turbūt tai mano problema, nežinau tų svečių, o žvaigždžių žvaigždė "Take 6" man ne daugiau už Garliavos bažnyčios chorą, bet, kiek teko kalbėtis su dar išlikusiais festivalio senbuviais, daugelis galvoja taip pat. Spalvingasis bukletas, žinoma, visus reklamuoja su tokia aistra ir leksika, kokiomis reklamuojami kokie nors naujieji revoliucingi įklotai. Kas atsitiko? Pavargome? Išsisėmėme? Nusitaikėme į kitą, verslesnę tikslinę grupę? Jei taip, Monikos Šalčiūtės mes čia neperspjausime, gal grįžkime prie ištakų. Nes dabar, kaip pasakytų a. a. Džyza, nėra draivo.

4. Išvados. Puikus festivalis. Unikaliai puikus ir reikalingas. O pastarųjų metų praktika sudaro puikų rezervą jam tapti dar puikesniam ir unikalesniam. Na, gal kitais metais kas nors...


Šiame straipsnyje: Kaunas Jazzdžiazasmuzika

NAUJAUSI KOMENTARAI

R

R portretas
Tas pulauskas proteguojamas ir nedaugiau....

Panelopė

Panelopė  portretas
Jei tokios "asmenybės" kaip Džyza ir Šniūras formuotu Kauno įvaizdį, tai Kaunas būtu ne Kaunas, o Semeliškės...

Žaliakalnis

Žaliakalnis portretas
Nesutinku su autoriumi, kad Džyza ir Šniuras kažkokios išskirtinės asmenybės. Negi džiazo festivalis buvo skirtas tik jiems dviems ? Juokinga. Jie buvo ir žmonės grojo džiazą, jų nėra vistiek groja, mūsų nebus - ir toliau gros. Kam susireikšminti ? Nedarykim iš "Kaunas Jazz" provincijos teatro. Visokie Šniūrai jau yra Kauno praeitis. Reikia kūrti dabartį ir ateitį.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių