Kada Kauno centre įveisime daržus?

Kuriam laikui dendrologiniai debatai Kaune jau buvo bebaigią aprimti, kol pasirodė pirmosios vizualizacijos, kaip miesto valdžios ir administracijos atstovai įsivaizduoja Ąžuolyno sutvarkymą. Be jokios abejonės, keičiasi laikai, keičiasi mados. Bet ar turi teisę tūkstantinę Ąžuolyno istoriją visiškai pakeisti McDonald's kultūros žmonių įsivaizdavimai, kas yra viešoji erdvė? Eikite, ir savo apšvietimus, ir kitas kvarbatkėles, įrenkite Vytauto parke, kuris yra tas pats Ąžuolynas, tik suniokotas ankščiau. Nemažiau stebina ir daugumos nuomonė (kad daugumos, nusprendžiau iš diskusijų socialiniuose tinkluose), na ir iš kur noras viską valdyti, antropogenizuoti, imti iš gamtos daugiau nei reikia.

Čia nukrypsiu kiek nuo temos, nes bus kuris nors šaukiąs iš minios:

– Bet juk šuniukus ir kačiukus tai mes mylime!

– Nė velnio jūs nemylite, nei kačiukų, nei šuniukų, – atsakyčiau aš. – Jūs per daug mylite save, kad įsigyjate šunį ar katę tam, kad patenkintumėte savo egoistinį norą kažkuo rūpintis, būti tuo vienu ir svarbiausiu, kartu neįdėdami pastangų.

Bet čia mes ne apie tai. Čia mes apie ekologinės strategijos Kaune neturėjimą. Mes, čia apie tai, kad deklaruotume, jog Kaunas tvarkosi. Kerta medį, tiesia asfaltą. Ne vienas interneto naudotojas jau lygino dabartinio tvarkymosi ir sovietinės urbanistikos panašumus. Lietuvoje tai įprasta. Dar carinės Rusijos laikais, statant generalgubernatūros rūmus (dabartinę prezidentūrą) teko nugriauti Vilniaus universiteto korpusą, nes naujasis pastatas tiesiog neišsiteko, na, o ir architektas nė karto prieš tai nebuvo lankęsis Vilniuje. Matyt, mums įprasta nematyti bendro vaizdo istoriškai. Gerai, kai tau tai primeta svetimas. O kur dėti akis, kai vietovę niokoja savas?

Miesto žemdirbystė veikia ne tik kaip paveldo reiškinys, bet tuo pat metu būdama istorijos kartote sugeba veikti kaip socialinė inovacija.

Taigi, atrodytų, kad Kauno vizija aiški: turėti puristinį miestą, visiškai antropogenizuotą, na, tokį darbinį, kuris orientuotas į ūkinės veiklos poreikių tenkinimą, formalų žmonių saugumą, formalią rekreaciją (nors kam tie parkai, juk yra tiek prekybos centrų), formalų tvarkymąsi problemą sprendžiant lengviausiu keliu. Tačiau tokiuose kontekstuose, kuriuose rodytųsi, niekas stebinti nebeturėtų, mes turime visokias laik baik akcijas ir žalių dažų naikinimo hepeningus miesto centrinėje dalyje. Turime padvigubintą dviračių juostą Laisvės alėjoje, o po savo mylimą Ąžuolyną, jo pagrindiniais takais savo vaiko negaliu vežioti, nes ten lekia dviračiai 50 km/val. greičiu.

Man keista, bet kaip aukštas pareigas užimantys žmonės nesuvokia elementarių dalykų, kuriuos dažnai suvokia ir intuityviai žino visokie vadinamieji kaimiečiai bei kelias klases baigę senoliai? Koks yra esminis važiavimo dviračiu tikslas? Aš sakyčiau, kad esminis tikslas yra sveikata. Pirmiausia, mindamas dviratį tu naudoji tik savo energiją, todėl neišmeti teršalų į atmosferą; antra – judėdamas pagreitini medžiagų apykaitą, širdies veiklą ir pan. Deja, žalios juostos šio galutinio tikslo pasiekti nepadės, kadangi net ir važiuodamas dviračiu ir neišmesdamas jokių taršių elementų, kaunietis yra priverstas kvėpuoti nesudegusiu degalų mišiniu, kurį pila ant sveikuolių dviratininkų ne tik individualios dyzelinės jėgainės, bet ir miesto autobusai. Man nieko nėra baisiau, nei matyti savimi patenkintą hipsterį, išdidžiai laviruojantį prie šviesoforo sustojusiame automobilių sraute. Juk kai srautas pradeda judėti ir laik baik kultūros atstovas yra lenkiamas kelių šimtų pilkų dyzelinių ir tvarkingų miesto autobusų "VanHool", tai, pasakykite man medikai, koks poveikis daromas dviratininko organizmui: širdžiai, plaučiams, kraujagyslių sistemai? Spėju – nekoks, nes jei kokiu ekstra atveju tenka atsidaryti automobilio langą vietose, kur eismas vos intensyvesnis, tai oras tiesiog užima kvapą.

Nors, aišku, prie visko priprantama. Ko nepadarysi, kad būtum madingas. Kokia svajonė per piką užkilti Parodos gatvės kalnu į kičinį Ąžuolyną.

Taigi, aš pasižadu įsigyti dviratį tada, kai dviračių eismo strategijos planavimą atskirsime nuo asmeninių Kauno politikų įnorių, kai į žalią transportą žiūrėsime ne kaip į madą, bet laikysime jį integralia urbanistikos, miesto planavimo sistemos dalimi, nes dabar nupieštos dvi linijos al la dviračių takas, net jei jos nudažytos žaliai, neturi jokios prasmės. Nebent vaikomasi mados, tada prasmė – visuotinė.

Bet iš tiesų šio straipsnio tikslas ir objektas yra ne toks.

Atsimenu, bene dar 2012-aisiais manęs paprašė paskaityti paskaitą apie išmanų / sumanų miestą. Kas tai yra, kokios to perspektyvos, ar taikytina Lietuvai, jos regionams. Šiaip jau išmanaus miesto koncepcija remiasi tuo, kad panacėja yra laikomas nesvarbių, nekūrybiškų, trafaretinių darbų perdavimas technologijoms ir išlaidų taupymas tokiu būdu. Pavyzdžiui, į eismo intensyvumą realiu laiku reaguojantys šviesoforai, išmani apšvietimo sistema, nesant eismo pritemdanti šviestuvus, kad būtų mažiau sunaudojama energijos. Žodžiu, viskas, kas palengvina gyvenimą ir padeda kaupti vadinamuosius didžiuosius duomenis, o jų nauda taip pat yra milžiniška planuojant urbanistinius procesus.

Viena įdomesnių išmanaus miesto tendencijų ir jau tada egzistavusių praktikų yra miesto žemdirbystė, literatūroje apibūdinama "urban farming" terminu. Tiesa, 2012 m. dominavo aukštosiomis technologijomis grindžiamas urban farmingas, kai daržovės ar vaisiai būdavo auginami specialiuose pastatuose, be dirvožemio, specialiame mineraliniame skystyje. Vėliau itin išpopuliarėjo tradicinė daržininkystė tiesiog miestų centrinėse dalyse ar jų dalių susibūrimo vietose. Daržus imta veisti tokiuose pažangiuose miestuose kaip Melburnas, Berlynas ar Sietlas, taip pat ir vietovėse, kurios išgyvena sunkius laikus – pvz., Detroite.

Įdomu tai, kad miesto žemdirbystė veikia ne tik kaip paveldo reiškinys, bet tuo pat metu būdama istorijos kartote, ji sugeba veikti kaip socialinė inovacija, burianti bendruomenes, prisidedanti prie ekologiško gyvenimo būdo propagavimo, aktyvios sveikatos kategorijų mieste gerinimo.

Taigi, kolegos, rodos, ir vėl vėluojame. Kai pažangiausios vietos, į kurias mes nuolat lygiuojamės, aktyviai sprendžia miesto bei kaimo takoskyros ir masinės urbanizacijos problemas, mes pjauname medžius, sukičiname parkus ir didžiuojamės asfalto kultūra. O viskas, ką reikėjo daryti, – išlaikyti ir skatinti ekosistemų įvairovę mieste.

Neseniai vaikščiojau po Prienus. Mačiau visai šalia miesto centrinės aikštės žmogaus įveistą daržą (spėju, ten tas daržas – dar nuo tarpukario ar senesnių laikų). Rokiškio centrinėje gatvėje visi nuosavų namų gyventojai turi daržus. Ir vištyčių, ir gaidžiuką laiko. Tai nėra pažangu. Tam, kad būtų pažangu, reikia įveikti pažinimo ratą. Juk Adomui ir Ievai pernelyg buvo nuobodu rojuje, o dabar žmonija pašėlusiame žinių bei informacijos pertekliaus amžiuje tetrokšta ramybės.

Pabaigoje – pokalbis lietuvių mokykloje:

– Pone Finkelšteinai, jūsų berniukui sunkiau sekasi istorija, reikėtų samdyti korepetitorių, – sako mokytojas žydų berniuko tėvui.

– O kas, mokytojau, mano berniukui sekasi gerai?

– Na, jam gerai sekasi matematika ir chemija!

– Tai tuomet samdysime matematikos ir chemijos korepetitorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mumu

mumu portretas
isivaizduoju kaip atrodytu laisves aleja su agurkais ir pomidorais veganai viska nusienautu

Ei rašeiva

Ei rašeiva portretas
Prieš bandydamas rašyti lietuviškai lietuvių kalbą išmok! "AnkŠčiau" yra žodžio "ankšta" forma, o teisinga žodžio "anksti" forma yra "ankSčiau". Apie klišą "žurnalisto" skyrybą jau net kalbėti neverta... Kada galų gale niekuo dėtus žmogelius skalpuojanti VLKK pradės iš žurnalistų raštingumo reikalauti?

keista mitiba

 keista  mitiba portretas
rypuojate, kaip sunkiai uzterstu miesto oru kvepuojate retkarciais vaziuodamas dviraciu ir tuo paciu svajojate apie darzoves, miesto tarsaluose uzaugintas?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • „Scanorama“: pasitinkant gerą kiną Kaune
    „Scanorama“: pasitinkant gerą kiną Kaune

    Lapkričio 15–25 d. Kauno rudens kodu taps šešioliktasis Europos šalių kino forumas "Scanorama". Festivalio metu bus pristatyti naujausi ir ryškiausi Europos filmai, švenčiamas kino meistro Ingmaro Bergmano ...

  • Ant kokio pamato statomas XXI a. Kaunas?
    Ant kokio pamato statomas XXI a. Kaunas?

    Kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 m. sausio 2 d. iš lenkų okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Valstybės institucijų darbo vieta. ...

    14
  • Ypatinga šventė
    Ypatinga šventė

    Rytoj Kaune – didi diena. Net ir kitų konfesijų žmonės ar apskritai netikintieji negali neįvertinti Popiežiaus apsilankymo svarbos. Daugybei kauniečių tai bus vienas stipriausių išgyvenimų. ...

    11
  • Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves
    Galvotrūkčiais per išraustas Kauno gatves

    Neduok Dieve, gyventi įdomiais laikais, taip kalbėjo senovės Kinijos išminčius Konfucijus. Filosofas turėjo omenyje, kad kuo laikai įdomesni, tuo jie neramesni. Permainos visada nepatogios, nors neišvengiamos, o be jų neįmanoma pažanga. ...

    43
  • Gera būti kasdienybėje
    Gera būti kasdienybėje

    Neseniai teko žiūrėti dviejų amerikiečių režisierių kurtą animacinį filmą, kurio esminė mintis buvo per neilgą pagrindinio veikėjo gyvenimo epizodą atskleisti šiuolaikinio pasaulio chaosą, vienatvę, nuovargį. Nors istorija buvo be laim...

    1
  • Atminties darbas ir montažas
    Atminties darbas ir montažas

    Carinei Rusijai valdant Kauną, XIX a., kitoje Nemuno pusėje esantys Aleksotas ir Panemunė buvo užimti Napoleono Bonaparto. Šiandien jau tarsi didžiuodamiesi skaičiuojame vietas, kur lankėsi imperatorius, lyg sąmoningai pamiršdami apie jo ...

  • Gražioji epocha vartojimo mekoje
    Gražioji epocha vartojimo mekoje

    Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje "Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai" rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunyst...

  • Nelieskite R. Kalantos!
    Nelieskite R. Kalantos!

    Nuo, žinome, kokios skulptūros pastatymo Kaune sulaukiau daugybės atsiliepimų. Pora jų atėjo ir į asmeninį paštą, grasinantys fiziniu susidorojimu. Nebijau, kiek keista, kad žmonės, ginantys Vyčio idėją naudoja tiek daug rusiškų ke...

    105
  • Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą
    Apie perdėtą tarpukario architektūros aukštinimą

    Kaip į architektūrą pasuko šiuo metu daugeliui puikiai žinomas Kauno oro uosto, daugybės verslo centrų ir gyvenamųjų namų projektų autorius Gintautas Natkevičius? ...

    5
  • Apie NE Vyčio paminklą
    Apie NE Vyčio paminklą

    Šiandien prie Kauno pilies atidengiamas paminklas, kaip skelbiama iš aukštų tribūnų, Vyčiui. Pagrindiniam mūsų valstybės simboliui. Tai toks svarbus simbolis kiekvienam Lietuvos patriotui, kad vertėtų atidžiau pažiūrėti, kas p...

    133
Daugiau straipsnių