Kada Kauno centre įveisime daržus?

Kuriam laikui dendrologiniai debatai Kaune jau buvo bebaigią aprimti, kol pasirodė pirmosios vizualizacijos, kaip miesto valdžios ir administracijos atstovai įsivaizduoja Ąžuolyno sutvarkymą. Be jokios abejonės, keičiasi laikai, keičiasi mados. Bet ar turi teisę tūkstantinę Ąžuolyno istoriją visiškai pakeisti McDonald's kultūros žmonių įsivaizdavimai, kas yra viešoji erdvė? Eikite, ir savo apšvietimus, ir kitas kvarbatkėles, įrenkite Vytauto parke, kuris yra tas pats Ąžuolynas, tik suniokotas ankščiau. Nemažiau stebina ir daugumos nuomonė (kad daugumos, nusprendžiau iš diskusijų socialiniuose tinkluose), na ir iš kur noras viską valdyti, antropogenizuoti, imti iš gamtos daugiau nei reikia.

Čia nukrypsiu kiek nuo temos, nes bus kuris nors šaukiąs iš minios:

– Bet juk šuniukus ir kačiukus tai mes mylime!

– Nė velnio jūs nemylite, nei kačiukų, nei šuniukų, – atsakyčiau aš. – Jūs per daug mylite save, kad įsigyjate šunį ar katę tam, kad patenkintumėte savo egoistinį norą kažkuo rūpintis, būti tuo vienu ir svarbiausiu, kartu neįdėdami pastangų.

Bet čia mes ne apie tai. Čia mes apie ekologinės strategijos Kaune neturėjimą. Mes, čia apie tai, kad deklaruotume, jog Kaunas tvarkosi. Kerta medį, tiesia asfaltą. Ne vienas interneto naudotojas jau lygino dabartinio tvarkymosi ir sovietinės urbanistikos panašumus. Lietuvoje tai įprasta. Dar carinės Rusijos laikais, statant generalgubernatūros rūmus (dabartinę prezidentūrą) teko nugriauti Vilniaus universiteto korpusą, nes naujasis pastatas tiesiog neišsiteko, na, o ir architektas nė karto prieš tai nebuvo lankęsis Vilniuje. Matyt, mums įprasta nematyti bendro vaizdo istoriškai. Gerai, kai tau tai primeta svetimas. O kur dėti akis, kai vietovę niokoja savas?

Miesto žemdirbystė veikia ne tik kaip paveldo reiškinys, bet tuo pat metu būdama istorijos kartote sugeba veikti kaip socialinė inovacija.

Taigi, atrodytų, kad Kauno vizija aiški: turėti puristinį miestą, visiškai antropogenizuotą, na, tokį darbinį, kuris orientuotas į ūkinės veiklos poreikių tenkinimą, formalų žmonių saugumą, formalią rekreaciją (nors kam tie parkai, juk yra tiek prekybos centrų), formalų tvarkymąsi problemą sprendžiant lengviausiu keliu. Tačiau tokiuose kontekstuose, kuriuose rodytųsi, niekas stebinti nebeturėtų, mes turime visokias laik baik akcijas ir žalių dažų naikinimo hepeningus miesto centrinėje dalyje. Turime padvigubintą dviračių juostą Laisvės alėjoje, o po savo mylimą Ąžuolyną, jo pagrindiniais takais savo vaiko negaliu vežioti, nes ten lekia dviračiai 50 km/val. greičiu.

Man keista, bet kaip aukštas pareigas užimantys žmonės nesuvokia elementarių dalykų, kuriuos dažnai suvokia ir intuityviai žino visokie vadinamieji kaimiečiai bei kelias klases baigę senoliai? Koks yra esminis važiavimo dviračiu tikslas? Aš sakyčiau, kad esminis tikslas yra sveikata. Pirmiausia, mindamas dviratį tu naudoji tik savo energiją, todėl neišmeti teršalų į atmosferą; antra – judėdamas pagreitini medžiagų apykaitą, širdies veiklą ir pan. Deja, žalios juostos šio galutinio tikslo pasiekti nepadės, kadangi net ir važiuodamas dviračiu ir neišmesdamas jokių taršių elementų, kaunietis yra priverstas kvėpuoti nesudegusiu degalų mišiniu, kurį pila ant sveikuolių dviratininkų ne tik individualios dyzelinės jėgainės, bet ir miesto autobusai. Man nieko nėra baisiau, nei matyti savimi patenkintą hipsterį, išdidžiai laviruojantį prie šviesoforo sustojusiame automobilių sraute. Juk kai srautas pradeda judėti ir laik baik kultūros atstovas yra lenkiamas kelių šimtų pilkų dyzelinių ir tvarkingų miesto autobusų "VanHool", tai, pasakykite man medikai, koks poveikis daromas dviratininko organizmui: širdžiai, plaučiams, kraujagyslių sistemai? Spėju – nekoks, nes jei kokiu ekstra atveju tenka atsidaryti automobilio langą vietose, kur eismas vos intensyvesnis, tai oras tiesiog užima kvapą.

Nors, aišku, prie visko priprantama. Ko nepadarysi, kad būtum madingas. Kokia svajonė per piką užkilti Parodos gatvės kalnu į kičinį Ąžuolyną.

Taigi, aš pasižadu įsigyti dviratį tada, kai dviračių eismo strategijos planavimą atskirsime nuo asmeninių Kauno politikų įnorių, kai į žalią transportą žiūrėsime ne kaip į madą, bet laikysime jį integralia urbanistikos, miesto planavimo sistemos dalimi, nes dabar nupieštos dvi linijos al la dviračių takas, net jei jos nudažytos žaliai, neturi jokios prasmės. Nebent vaikomasi mados, tada prasmė – visuotinė.

Bet iš tiesų šio straipsnio tikslas ir objektas yra ne toks.

Atsimenu, bene dar 2012-aisiais manęs paprašė paskaityti paskaitą apie išmanų / sumanų miestą. Kas tai yra, kokios to perspektyvos, ar taikytina Lietuvai, jos regionams. Šiaip jau išmanaus miesto koncepcija remiasi tuo, kad panacėja yra laikomas nesvarbių, nekūrybiškų, trafaretinių darbų perdavimas technologijoms ir išlaidų taupymas tokiu būdu. Pavyzdžiui, į eismo intensyvumą realiu laiku reaguojantys šviesoforai, išmani apšvietimo sistema, nesant eismo pritemdanti šviestuvus, kad būtų mažiau sunaudojama energijos. Žodžiu, viskas, kas palengvina gyvenimą ir padeda kaupti vadinamuosius didžiuosius duomenis, o jų nauda taip pat yra milžiniška planuojant urbanistinius procesus.

Viena įdomesnių išmanaus miesto tendencijų ir jau tada egzistavusių praktikų yra miesto žemdirbystė, literatūroje apibūdinama "urban farming" terminu. Tiesa, 2012 m. dominavo aukštosiomis technologijomis grindžiamas urban farmingas, kai daržovės ar vaisiai būdavo auginami specialiuose pastatuose, be dirvožemio, specialiame mineraliniame skystyje. Vėliau itin išpopuliarėjo tradicinė daržininkystė tiesiog miestų centrinėse dalyse ar jų dalių susibūrimo vietose. Daržus imta veisti tokiuose pažangiuose miestuose kaip Melburnas, Berlynas ar Sietlas, taip pat ir vietovėse, kurios išgyvena sunkius laikus – pvz., Detroite.

Įdomu tai, kad miesto žemdirbystė veikia ne tik kaip paveldo reiškinys, bet tuo pat metu būdama istorijos kartote, ji sugeba veikti kaip socialinė inovacija, burianti bendruomenes, prisidedanti prie ekologiško gyvenimo būdo propagavimo, aktyvios sveikatos kategorijų mieste gerinimo.

Taigi, kolegos, rodos, ir vėl vėluojame. Kai pažangiausios vietos, į kurias mes nuolat lygiuojamės, aktyviai sprendžia miesto bei kaimo takoskyros ir masinės urbanizacijos problemas, mes pjauname medžius, sukičiname parkus ir didžiuojamės asfalto kultūra. O viskas, ką reikėjo daryti, – išlaikyti ir skatinti ekosistemų įvairovę mieste.

Neseniai vaikščiojau po Prienus. Mačiau visai šalia miesto centrinės aikštės žmogaus įveistą daržą (spėju, ten tas daržas – dar nuo tarpukario ar senesnių laikų). Rokiškio centrinėje gatvėje visi nuosavų namų gyventojai turi daržus. Ir vištyčių, ir gaidžiuką laiko. Tai nėra pažangu. Tam, kad būtų pažangu, reikia įveikti pažinimo ratą. Juk Adomui ir Ievai pernelyg buvo nuobodu rojuje, o dabar žmonija pašėlusiame žinių bei informacijos pertekliaus amžiuje tetrokšta ramybės.

Pabaigoje – pokalbis lietuvių mokykloje:

– Pone Finkelšteinai, jūsų berniukui sunkiau sekasi istorija, reikėtų samdyti korepetitorių, – sako mokytojas žydų berniuko tėvui.

– O kas, mokytojau, mano berniukui sekasi gerai?

– Na, jam gerai sekasi matematika ir chemija!

– Tai tuomet samdysime matematikos ir chemijos korepetitorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mumu

mumu portretas
isivaizduoju kaip atrodytu laisves aleja su agurkais ir pomidorais veganai viska nusienautu

Ei rašeiva

Ei rašeiva portretas
Prieš bandydamas rašyti lietuviškai lietuvių kalbą išmok! "AnkŠčiau" yra žodžio "ankšta" forma, o teisinga žodžio "anksti" forma yra "ankSčiau". Apie klišą "žurnalisto" skyrybą jau net kalbėti neverta... Kada galų gale niekuo dėtus žmogelius skalpuojanti VLKK pradės iš žurnalistų raštingumo reikalauti?

keista mitiba

 keista  mitiba portretas
rypuojate, kaip sunkiai uzterstu miesto oru kvepuojate retkarciais vaziuodamas dviraciu ir tuo paciu svajojate apie darzoves, miesto tarsaluose uzaugintas?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šioje istorijoje nėra laimėtojų
    Šioje istorijoje nėra laimėtojų

    Akademinis nesąžiningumas, spaudimas pedagogams – nei iš administracijos, nei iš įstaigos rėmėjų – yra netoleruotinas nei viduriniajame, nei aukštajame moksle. Jis niekada nebuvo toleruojamas ir vienoje geriausių &scaron...

    8
  • KTU gimnazija: kas vyksta?
    KTU gimnazija: kas vyksta?

    "Pasiutusių miltų – pasiutus ir košė", – kadaise pasakė rašytojas Vytautas Petkevičius. Po to jis parašė knygą "Durnių laivas" ir… numirė. Ne tik fiziškai. ...

    30
  • Visi kartu galėtume daugiau
    Visi kartu galėtume daugiau

    Šaunu, kad mūsų miestas tvarkosi, gerėja miesto infrastruktūra, gatvės panašėja į europietiškas ir patys galime smagiai pralėkti, ir tvarkingai riedančiu mero poršu pasigrožėti. ...

    5
  • Užrašų galia
    Užrašų galia

    Vis daugėja užrašų ir mažėja daiktų, ant kurių nieko neparašyta, viešųjų erdvių, kuriose nebūtų plakato, siūlančio ką nors pirkti, kur nors eiti ar elgtis būtent taip, kaip užrašas nurodo. Ant sienų irgi viso ko pr...

    7
  • Puikus vakaras
    Puikus vakaras

    Ketvirtadienio vakarą Kaune buvo smagu ir meno, ir krepšinio gerbėjams. ...

    2
  • Miesto svajoklių vizijos
    Miesto svajoklių vizijos

    Keičiasi mūsų miestai, neišskiriant ir Kauno, įvairialypė ta kaita, kartais tikrai galima pritarti ir pasidžiaugti, kartais pelnytai protestuojama, nes pro kabineto langą miestas atrodo kitaip nei po jį betarpiškai vaikštant ir dal...

    5
  • Kompleksus vaiko pirkdami ferarius ir vilas
    Kompleksus vaiko pirkdami ferarius ir vilas

    Lietuvoje nėra taifūnų ir cunamių, meteoritai nekrinta ir vulkanai neišsiveržia. Stichinės nelaimės čia kitokio pobūdžio, dažniausiai vidinės, vykstančios žmonių sąmonėje. Viena jų yra epidemijos mastą įgavęs nevisavertiškumo...

    7
  • Medžių teatras
    Medžių teatras

    Vakar A.Smetonos alėjoje pradėti sodinti nauji medžiai. Artimiausiu metu želdinių sulauks ir kitos ištuštėjusios miesto erdvės. Tik naivu tikėtis, kad miestiečius įsiūbavęs konfliktas tuo ir baigsis. ...

    88
  • Kodėl neperspektyvus, nors ir jaunas?
    Kodėl neperspektyvus, nors ir jaunas?

    Šilainių mikrorajone su pertraukomis gyvenu septintus metus. Sunku pasakyti, kas traukia, bet kiekvienas sugrįžimas padovanoja namų jausmą. Vilijampolė, Kalniečiai, Dainava tebuvo laikinos stotelės su įdomiais peizažais, o Šilainiai sus...

    5
  • Gatvės teatras
    Gatvės teatras

    Britų leidiniai pamėgo Kauną. Po "The Guardian" ditirambų "Art Deco" miestui, štai ir "The Telegraph" skelbia mus svarbiausiu Europoje gatvės meno miestu. Turima galvoje tie didžiuliai piešiniai ant namų fasad...

    4
Daugiau straipsnių