- Karolis Montvila
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl mums visiems turi rūpėti viešojo transporto kokybė? Kodėl ji turi būti svarbiausia prioritetų sąraše iš karto po švietimo? Kodėl jums turi rūpėti troleibusai, net jei jūs seniai jais nevažiavote?
Šiame trumpame tekste pabandysiu išdėstyti kelias svarbias aplinkybes ir faktus, kuriuos būtina apsvarstyti ir įvertinti žvelgiant šiek tiek į ateitį.
Automobilių apmokestinimas ir liekančios alternatyvos
Nacionalinės taršos mažinimo plane jau 2019 m. numatytas automobilių mokestis. Kokio dydžio jis bus atskiroms transporto priemonėms, turbūt žino tik keletas ministerijos tarnautojų. Tačiau šis mokestis toks pat neišvengiamas kaip ir sniegas sausio mėnesį. Logiška tikėtis, kad brangiausiai jis atsieis dyzelinių automobilių šeimininkams. Tikėtina, kad jis kasmet augs, kol dyzeliniu automobiliu važiuoti taps brangiau nei varomu elektra.
Greičiausiai kartu su automobilio mokesčiu didės ir akcizas taršiems degalams. Sakysite, klystu? Galbūt. Tačiau oro tarša jau nuo 2012 m. yra pirmo svarbumo klausimas tiek Jungtinėse Tautose, tiek Europos Sąjungoje. Oro tarša didina sergamumą, keičia planetos klimatą, atsieina trilijonais eurų mūsų planetos ekonomikai ir grasina negrįžtamais pokyčiais. Šiam iššūkiui spręsti įstatymų leidėjai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, įskaitant ir Europą, ruošia atsaką – mažiau automobilių kilometrų. Priimami dokumentai, tvirtinami planai, kuriuose numatoma užtikrinti, kad miestų centrai be vidaus degimo varikliais varomų automobilių liktų jau 2030 m.
Specialistų apskaičiavimais, šiuo metu du trečdaliai visų kelionių Kaune vyksta lengvaisiais automobiliais ir tik trečdalis viešuoju transportu. Pusė visos Lietuvos oro taršos kyla iš transporto. Kaune tik kiek mažiau nei 9 proc. visos transporto oro taršos sukeliama autobusų.
Naujų dyzelinių automobilių „EU-15“ pardavimas per metus (2016–2017 m.) sumenko 5 proc. (šaltinis: https://www.acea.be/statistics/article/trends-in-fuel-type-of-new-cars-between-2016-and-2017-by-country). Lietuvą, kurioje ir taip 2/3 automobilių parko sudaro automobiliai su dyzelinėmis širdimis, šiais metais užplūdo pigių naudotų dyzelinių automobilių banga. Ją lemia vakariečių noras atsikratyti brangstantį dyzelį naudojančiu transportu.
Kaune tik kiek mažiau nei 9 proc. visos transporto oro taršos sukeliama autobusų.
Jei po dešimties metų visi turės važinėti elektromobiliais, tai jau dabar Vakarų Europoje jie turėtų sudaryti daugiau nei pusę parko, kad po 5-8 metų galėtume pamėginti įpirkti naudotą elektrinį pagalbininką. Deja, elektromobilių ar alternatyvius degalus naudojančių parduodamų naujų automobilių dalis Vakaruose tesudaro vos daugiau nei kelis šimtadalius. Todėl turime savęs rimtai paklausti, kaip judėsime miestuose?
Atsakymas – išsivysčiusių šalių didmiesčiuose
Labai tikėtina, kad nemaža dalis gyventojų bus priversti sugrįžti į viešąjį transportą. Todėl šios paslaugos pasiūla, kokybė ir talpa per ateinančius penkerius metus turi smarkiai pagerėti. Viešasis transportas turi tapti ne pasirinkimu iš bėdos, o protingu pasirinkimu.
Viešojo transporto kokybei užtikrinti bus būtina atiduoti ir pagrindinių gatvių pirmąsias juostas. Tuomet didesnis skaičius gyventojų galės taip pat greitai pasiekti savo kelionės tikslą, kaip tai darydavo automobiliu. Be šios priemonės neišsivertė nė vienas pažangesnis miestas. Net ir kaimyninių miestų patirtis rodo, kad gyventojai mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris nestovi spūstyse.
Lengvojo automobilio turėjimo brangimas lems ir žmonių grįžimą į miestus. Patrauklumą prarandantis ir pingantis priemiesčių būstas taps pasirinkimu iš bėdos, o miestų būsto kaina vėl augs kaip ant mielių.
Todėl galvojant apie sparčiai brangstantį automobilį, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie gyvenamosios vietos pasirinkimą, pasistengti nesirinkti mokyklos ar darželio kitame miesto gale. Nereikia tikėtis, kad įsikūrus toliau nuo miesto turėsime tokias pačias alternatyvas pasiekti būtinas paslaugas ir darbovietę. Pagrindine susisiekimo priemone turės tapti viešasis transportas, dviratis, paspirtukas ar savos kojos.
Dviratį ar paspirtuką galime išsirinkti patys, o viešojo transporto lygis priklauso nuo miesto sprendimų ir prioritetų. Jau dabar galime džiaugtis, kad Kaune atnaujinti šaligatviai, gatvės ir netrukus troleibusų parkas pasipildys naujais troleibusais. Norėtųsi, kad ir likęs transportas užtikrintų komfortišką paslaugą, leidžiančią greitai ir patogiai atvažiuoti į darbą, nesušalti žiemą ir neperkaisti vasarą, džiaugtis transporto švara ir pavyzdingu vairuotojų elgesiu, jaustis saugiam ir žinoti, kad į mokyklą važiuojantys vaikai yra tikrai saugūs. Tam sprendimų reikia jau šiandien.
Žvelgiant į ateitį, svarbu deramai pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams. Mažėjant automobilių, Kaunas taps panašesnis į pažangų miestą, kuris bus nesukaustytas automobilių spūsčių, saugus, nes pilnas pėsčiųjų, konkurencingas, nes geras ir patrauklus gyventi. Vivat transport de public.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1
Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2
Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?8
2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3
Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesys
Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3
Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1
Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6
Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...