- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kęstutis Navakas
Prisiminkime neseną istoriją su paminklu Jonui Basanavičiui – ko tik neprisiūlyta, o rezultatas? Dar Kryžkalnio monumento skandalas. Ir štai dabar – Lukiškių aikštės reikalai.
Laimėjusį projektą nelabai suprantu, ta rekreacinė zona su vieta šašlykams, įrengta ant partizanų žeminės imitacijos, – na, šiaip sau. Vytis akivaizdžiai geriau, tik čia yra keli dalykai. Su vyčiais susiduriam kiekvienam žingsny (pinigai, dokumentai etc.), randame jį net ant plaukiko Giedriaus Titenio užpakalio (pardon, kelnaičių), kas jau kvepia klinika. Šiek tiek per daug, bet jei reikia paminklo – kodėl gi ne. Tik jau ne tokio, koks siūlomas.
Sakydami "paminklas Vyčiui", turime galvoje paminklą valstybės herbui ir pagrindiniam jos simboliui, o tai, kas siūloma, NĖRA VYTIS. Tai tik objektas, panašus į Vytį, todėl ir vadinasi "Laisvės karys". Jis neatitinka heraldikos principų, netampa simboliu, tad negali būti laikomas paminklu herbui. O ir skulptūros pompastinis realizmas labiau tinkamas istoriniam Holivudo filmui. Raitelių ant arklių pilna Europa, neseniai tris tokius pasistatė baltarusiai, o turkmėnai labai panašų pastatė savo prezidentui, tik dar paauksavo. Jei vokiečiai ar lenkai statytų paminklus savo herbams, vargu ar lipdytų erelius kaip iš zoologijos muziejaus. Tad ir apsispręskime, KAM paminklą statome: herbui ar "Laisvės kariui", ir – skelbkime naują konkursą, nes šis paminklas per svarbus skubotiems proginiams sprendimams.
Vieno skubotų sprendimų išdava stovi šalia Kauno savivaldybės – paminklas Vytautui Didžiajam. Tai svarbiausia mūsų istorijos figūra, o šis romantizuotas monumentas kiek dvelkia provincialumu ir meninės vertės jam vis dėlto stinga. Europoje mačiusieji monumentus tenykščiams valdovams nesunkiai pastebės, kad mūsiškis tarp jų atrodo kaip žvirblis tarp rojaus paukščių. Be to, ir skirtas jis buvo Panemunės kareivinėms, o ne reprezentacinei Kauno erdvei. Kitas dalykas – paminklo autoriaus asmenybė. Savo metu tai buvo talentingas kūrėjas, bet tik savo metu. Be to, palaikęs ryšius su pogrindine Lietuvos komunistų partija, vėliau – sąmoningai kolaboravęs su okupacine valdžia, kuriai spėjo sukurti Karlo Markso bareljefą. 1941-aisiais sušaudytas kaip kolaborantas, ir tai nėra pateisinama, nes nusikaltimų Lietuvai jis nepadarė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?82008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesysSavo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...
