Signataras S. Banaitis ir Kaunas

Kauno periodikoje pradėjus sklandyti prašymui siūlyti vardą būsimajam Kultūros centrui, nutariau parašyti. Tik galvodama apie kitą statinį – Kauno autobusų stotį ir apie Vasario 16-osios nutarimo signatarą Saliamoną Banaitį.

Kalbėdami apie 1918 m. signatarus, suprantame, kad pareigą ir teisę spręsti tėvynei svarbius klausimus jie gavo tik dėl nenuilstamo, kryptingo veikimo savo kraštui, kalbai, žmonėms. Pripažįstame ir tai, kad jų darbai – tai ne istorija, o galimybė mums visiems turėti svarbiuosius dalykus: žemę-teritoriją, kalbą, dvasios savitumą, gimstantį iš senųjų tradicijų, papročių. "Juk Lietuvos valstybė – ne kieno kito, tik mūsų pačių naudai kuriama", – sakė S.Banaitis.

S.Banaičio, kaip ir kitų signatarų gyvenime, buvimas Vilniuje 1918 m. vasario mėnesį yra reikšmingas epizodas. 50 metų darbuotasi kitur ir įvairiausiuose baruose. Štai čia atsiranda Kaunas, kuriame daug nuveikta (įsteigta mokyklų, bendrovių), kuriame S.Banaičio namai (kaip ir kitų kelių – Juozo Naujalio, Maironio) buvo svarbiu lietuvybės skleidimo, tautiečių švietimo, telkimo centru.

Čia išvardysiu keletą svarbiųjų darbų.

Spaustuvė – pirma lietuviška, 1905–1918 m. išleidusi 358 pavadinimų knygų, laikraščių. S.Banaitis – vienas iš Prekybos ir pramonės banko, galinčio aprūpinti lietuvius kreditu, steigėjų. Draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti Kauno skyriaus iniciatorius. Buhalterijos kursai, nors trumpai 1915 m. gyvavę, skatino lietuvius plėtoti savo verslą, mokytis komercijos. Vokiečių kariuomenei jau užėmus Lietuvą, S.Banaitis gavo leidimą Kaune įsteigti lietuvišką (pirmą) gimnaziją (tapsiančią "Saulės"), o vėliau dar dvylika pradžios mokyklų. Beje, 1915 m. iš okupacinės valdžios gautas leidimas spausdinti "Kauno žinias". 1919 m. redaktoriaus bute įsteigta Lietuvos žemdirbių sąjunga, kurios pirmininku iki 1931 m. buvo S.Banaitis, ūkio darbus gerai išmanęs (šeima turėjo 72 ha ūkį Vaitiekupiuose), inicijavęs ten ne vieną pažangią metodiką ir pradėjęs šiomis temomis leisti savaitraštį "Žemdirbių balsas".

"Vykstant Lietuvos nepriklausomybės gynimo kovoms, S.Banaitis kartu su bendraminčiais ėmėsi kurti svarbią šalies ūkiui – laivininkystę Lietuvos upėmis. Buvo nutarta įkurti laivininkystės bendrovę, kuri rūpintųsi laivyba Nemunu, Nevėžiu ir kitomis Lietuvos upėmis. Užduotis – susisiekimas ir prekyba. 1920 m. kovo 23 d. į Kauną atplaukė pirmasis Lietuvos laivininkystės garlaivis", – rašė knygos apie S.Banaitį autorius, muziejininkas Povilas Baršys.

Ir dar. "Signataro pastangomis Kauno miesto savivaldybė 1932 m. išrūpino autobusų stočiai patogią vietą Vytauto prospekte, prie geležinkelio stoties. S.Banaitis Kauno savivaldybės buvo paskirtas Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku" (cituojame P.Baršį) ir ėmė rūpintis organizaciniais darbais.

Akivaizdu, kad S.Banaičio vardas gali būti įamžintas ne vienos Kaune esančios institucijos kontaktuose, tačiau šiandienos aktualijų fone siūlyčiau signataro pavarde ir portretu papuošti vietinių bei tarptautinių vėjų susitikimo tašką – "užmiesčio autobusų stotį".



NAUJAUSI KOMENTARAI

aš portretas
nesąmonė

Šiuolaikinis žmogus

Šiuolaikinis žmogus portretas
man regis, senoviškas požiūris visų nusipelniusių žmonių pavardes sugrūsti į lenteles. Na, žiūrėkit, yra Kaune tokia A.Mapu gatvė, Č.radzinausko tiltas, Minkovskių gatvė. Kiek kartų per dieną pravažiuodami jais pamąstote apie žmone,s kurių vardais pavadinti objketai? Ar bent kartą apskritai pagooglinote, kas buvo tie žmonės? taigi, kad ne. Iškabinti portretą ir iškabą su pavarde - per maža. reikia sugalvoti kokį šiuolaikiškesnį būda. Tik, žinoma, ne eilinį paminklą...

Juozas

Juozas portretas
Savo gėdai turiu prisipažinti, kad kol nepersičiausau gerb. muzikologės minčių, tol net neprisiminiau šio signataro pavardės. Apmaudu, bet tai rodo, kad iš tikrųjų per mažai bekreipiame dėmesį į tuos žmones, be kurių nebūtų ir šiandienos Lietuvos. Vis dėlto manau, geriau nei transporto tašką, S.Banaičio vardu pavadinti mokyklą - taip kauniečiai, o ir ne tik kauniečiai, labiau atkreips dėmesį į pavardę, pasidomės asmenybe.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių