Šioje istorijoje nėra laimėtojų

Gimnazijos bendruomenėje ir viešoje erdvėje emocingai eskaluojama istorija apie incidentą, kuris kilo per istorijos mokytojo Domo Boguševičiaus pamokoje vykusį atsiskaitymą, išryškino kelis svarbius aspektus, iš kurių turėtume visi pasimokyti ir padaryti išvadas.

Visų pirma, turime visi – mokytojai, mokiniai, tėvai – aiškiai apsibrėžti, kaip elgiamasi akademinio nesąžiningumo atveju, kad ateityje nekiltų jokių neaiškumų. Šiuo metu nėra vieningos tvarkos ar dokumento, kuris apibrėžtų mokytojo, administracijos elgesį, veiksmus, pareigas ir teises nesąžiningo elgesio atveju, todėl lieka daug vietos interpretacijai. Parengsime akademinio sąžiningumo kodeksą, kuris galėtų tapti rekomendacija ir kitoms ugdymo įstaigoms.

Iki šiol įprasta per beveik tris dešimtmečius susiformavusi praktika Gimnazijoje – kiekvienu konkrečiu nusirašinėjimo atveju sprendimus padaro mokytojas, apie faktą informuodamas mokyklos administraciją ir tėvus. Nors tokių atvejų pasitaiko labai retai, dažniausiai nusižengusiems suteikiamas antras šansas ir leidžiama perlaikyti atsiskaitymą. Šį šansą jaunuoliai išnaudoja ir daugiau tokių nusižengimų nebedaro.

Antra, D. Boguševičių vertiname kaip puikų pedagogą. 2015 m. Gimnazija iškėlė jo kandidatūrą į Kauno miesto metų mokytojų rinkimus, nes neabejojo pedagogo galimybėmis laimėti. Kviečiame Domą tęsti pedagoginę veiklą Gimnazijoje. Mokytojo įteiktas atsistatydinimo prašymas dar nėra patenkintas.

Trečia, gyvename informacinių technologijų amžiuje – žinios viešoje erdvėje sklinda žaibišku greičiu, sukeldamos didelį rezonansą. Tai yra gera komunikacijos pamoka mums visiems – prieš dalinantis vidinėmis mokyklos žiniomis virtualioje erdvėje, kurioje dažnai emocijos užgožia sveiką protą, gebėjimą išklausyti skirtingas nuomones, reikia labai gerai pagalvoti, kokį tai sukels atgarsį, kiek bus suglumintų, įaudrintų mokinių, tėvų, mokytojų, absolventų.

Noriu pabrėžti, kad šioje istorijoje nėra laimėtojų. Pralaimime visi – nukenčia mokymosi procesas, tuos pačius tikslus turinti bendruomenė skaidosi, kenčia mokyklos reputacija. Buvau ir esu įsitikinęs, kad konstruktyvus dialogas yra geriausia priemonė spręsti problemas, visų pirma galvojant apie mūsų ateitį – mokinius.

Ketvirta, privalome pagerinti vidinę komunikaciją, dažniau ir efektyviau bendrauti, dalintis informacija su mokiniais, mokytojais, tėvais, absolventais. Įsipareigojome rasti visiems patogias komunikavimo formas.

Penkta, mesti kaltinimai, kad Gimnazijos rėmėjai valdo administraciją yra neteisingi ir labai liūdina. Apie 10 įmonių, dalies kurių vadovai yra KTUG alumnai, jausdami pareigą ir atsakomybę Gimnazijai, savo šaliai, remia jaunus talentus, sudarydami geriausias sąlygas mokytis, tačiau nesikiša į mokyklos vidaus reikalus.

Noriu tikėti, kad pavyks susitikti su mokytoju Domu ir, be įrašų, be teisinių raštų, susėsti ir ramiai, konstruktyviai pasikalbėti bei viską išsiaiškinti. Pasikartosiu, turime visi aiškiai suprasti – šioje situacijoje pralaimi tik Gimnazijos bendruomenė.