50 Lomonosovo atspalvių

Jie susitiko Maskvoje. Moteriškos lyties abstrakcijos – Referendumo ir vyriškos lyties – Paprasto Žmogaus keliai susikirto žymiausiame Rusijos akademiniame bordelyje – M.Lomonosovo universitete.

Dvasingumo Mekoje, kurioje taip pasikraunama vidinės substancijos, kad normalios orientacijos vyriškiai grįžta tapę gėjais, o būsimosios bestselerių autorės gali kaupti įkvėpimą, gyvendamos trise su savo meilužiu-doktorantu ir jo nėščia žmona.

Referendumas čia atvyko iš supuvusių Vakarų – baisios vietos, kur, kaip pasakytų Levas Tolstojus arba Nikita Michalkovas, klesti vartotojiškas kapitalizmas, iškrypimai bei ištvirkimai (pvz., individualizmas). Referendumas buvo ne toks (o gal ne tokia?). Nepaisant fakto, jog gimė nekilnojamojo turto magnato, milijardieriaus ir "Mis Visata" nugalėtojos šeimoje bei gyveno apsupta prabangos ir tuštybės, Referendumas šlovino dvasingumą ir paprastą gyvenimą.

Kas gi tas dvasingumas? Kas gi tas paprastas gyvenimas? To negalėjo paaiškinti net pati Referendumas. Vis dėlto laisvu nuo vakarėlių ir apsipirkinėjimų metu, skaitydama jau minėto L.Tolstojaus, Henry Davido Thoreau, Fiodoro Dostojevskio, Karlo Marxo, Vladimiro Lenino ir kitų mokslinės fantastikos kūrėjų darbus, mūsų moteriškos lyties veikėjas atsikvėpdavo: "Kaip dvasinga."

Galų gale Referendumas, kaip ir dažna paauglė lytinės brandos metu, suprato, jog negali pakęsti šiuolaikinės, vartotojiškos visuomenės už tai, kad ji tuščia ir stokoja dvasingumo. Ir nusprendė vykti ne kur kitur, o į Rusiją studijuoti vadinamojo dvasingologijos mokslo. Įstojo ne kur kitur, o į M.Lomonosovo universitetą.

Tėvas, kuris turėjo verslo reikalų Rusijoje, griuvus Berlyno sienai, perspėjo Referendumą, kad ten gali būti nesaugu, tačiau pastaroji į tai tik numojo ranka, atrėždama, jog Vakarai ne ką geresni, juk čia klestėjo vergovė, kolonializmas, buvo sunaikinti indėnai, o kur dar Vietnamo karo padariniai. Ir sutiko Referendumas M.Lomonosovo universitete Paprastą žmogų, nuo kurio dvokė prakaitu, pašvinkusia mėsa ir ne kartą naudoto kepimo aliejaus smarve.

"Koks dvasingas kvapas", – pagalvojo Referendumas. Paprastas žmogus taip pat neliko abejingas Referendumui. Kaip ir dera Paprastam žmogui, jis iš kvapo pajuto, jog Referendumas – buržuazijos elito egzempliorius, kurį būtina įsivilioti į lovą klasių kovos labui. Mat dar Giovanni Boccaccio (1313–1375) savo garsiausiame darbe "Dekameronas" užfiksavo, jog kiekvienas paprastas žmogus, norėdamas atsilyginti aukštesnėms klasėms už engimą, privalo "paturėti" kuo daugiau mėlynojo kraujo moteriškių.

Šiais laikais, kai tvyro įsitikinimas, jog meilė nepripažįsta ribų, tą padaryti dar lengviau. Nesvarbu, kad aukštesnės klasės žmogui pajunti per amžių amžius, karta iš kartos genetiškai perduodamą neapykantą, jeigu jo chromosoma XX – pirmyn prie darbo, mat, tu "neturi ko prarasti be savo grandinių".

Be to, juk Referendumas, grįžęs į savo šalį, galbūt taps svarbia politikos ar verslo persona, o šiame kambaryje žaisti pikantiški žaidimai kada nors gali praversti kaip šantažo priemonė. Tik reikėtų juos kaip nors įamžinti: pasitelkus vaizdo kamerą arba fotoobjektyvą.

Ir štai neilgai trukus Paprastas žmogus atsivedė Referendumą į savo butą, kur ant žaliai dažytų sienų kabėjo kilimas, o kambariuose tvyrojo jau minėta naudoto aliejaus ir švinkstančių šiukšlių smarvė. Pažvelgęs į už lango kybantį pilką dangų, kontrastuojantį su jau minėtomis žaliomis sienomis ir baltu virtuvės stalu, Referendumas pagalvojo: "Kaip dvasinga. Veikiausiai būtent apie tai ir rašė L.Tolstojus bei F.Dostojevskis." Ir pradėjo jie savuosius meilės žaidimus, tai tęsėsi dieną naktį, išbandant visas egzistuojančias ir neegzistuojančias "Kamasutros" pozas. Paprastas Žmogus orgazmo metu sau vis kartodavo mintyse žymiąją tezę apie prarandamas grandines, o Referendumas – apie dvasingumą.

Ne tik sueitis suvienijo mūsų herojus. Jie daug kalbėdavosi, bendraudavo ir, kaip jau Referendumui atrodė, vis labiau ėmė suprasti vienas kitą. "Meilei išties nei tautybė, nei klasė – ne riba", – bent jau taip manė Referendumas. O Paprastas žmogus vis labiau ir labiau pančiojo Referendumą savo pinklėse. Štai vieną dieną Paprastas Žmogus prisipažino turįs nėščią žmoną, tačiau Referendumas ne tik nepyko ant Paprasto žmogaus, bet ir panoro susipažinti su besilaukiančiąja. Taip jie visi ir apsigyveno trise, nepaisydami jokių moralinių normų.


Šiame straipsnyje: Vakaraireferendumaspolitika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Žinantis

Žinantis portretas
jo, teko girdėti apie lomonosovo universiteto gėrį.

D E B I L AS V ATOS PRIKIMŠTOMIS SMEGENIMIS

D E B I L AS V ATOS PRIKIMŠTOMIS SMEGENIMIS portretas
Masonų, l i b e r as tų ir Landsbergio užsakyta propagandinė rašliava

LANDSBERGIŲ GIMINĖ YRA GERIAUSIA KAS GALĖJO NUTIKTI LIETUVAI

LANDSBERGIŲ GIMINĖ YRA GERIAUSIA KAS GALĖJO NUTIKTI LIETUVAI portretas
Puikus straipsnis. Ryžki G.G. Marquezo ir kitų magiškojo realizmo stiliaus atstovų įtaka :)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius
    Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius

    Nebe pirmus metus Klaipėda turi dvi eglutes. Nežinia, kuri jų pagrindinė, bet faktas, kad viena nuo kitos gerokai skiriasi. Jau tapo tradicija, kad prie Dramos teatro pastatoma gyva eglė, o Atgimimo aikštę puošia dirbtinė. ...

    43
  • Kaip svarbu būti rimtam
    Kaip svarbu būti rimtam

    Advento laikas, kaip visada, užklumpa žmones nepasiruošusius. Krikščionybė reikalauja šiuo metu pamiršti linksmybes ir susikaupus laukti Jėzaus gimimo, o kita religija – marksizmas verčia burnoti apie vartotojiško...

    4
  • Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas
    Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas

    Vaistų karštinė pasiekė ir pajūrį. Anksčiau be receptų vaistinėse reikiamų medikamentų galėję įsigyti klaipėdiečiai netveria pykčiu apsilankę pas vaistininkus. Pasikeitusia tvarka piktinasi ne tik gyventojai, bet ir medikai, kurie jau...

    34
  • Skauda širdį dėl Klaipėdos
    Skauda širdį dėl Klaipėdos

    Noriu, kad Lietuvos uostamiestis būtų kuo patrauklesnis turistams, su kuriais dažnai tenka tiesiogiai bendrauti. ...

    10
  • Taip ir toliau, pone prezidente
    Taip ir toliau, pone prezidente

    Lygiai prieš metus pasaulis su nerimu laukė momento, kada paaiškės svarbiausia ketverių metų intriga – kas taps Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Kaip žinome, JAV prezidento pareigos – rimtas darbas, reikalaujantis milži...

    10
  • Kapai – ne vieta lenktynėms
    Kapai – ne vieta lenktynėms

    Buvo Vėlinės. Visi, ir lietuviai, ir rusai, ir kitų tautybių klaipėdiečiai važiavome į kapines ir visi statėme žvakeles ant kapų. ...

    5
  • Inkubatorius vardu Chealsea
    Inkubatorius vardu Chealsea

    Kartais susidaro įspūdis, jog kai kurie pastatai yra ne vien žmogaus poreikiams sukurti statiniai, o tarsi savarankiški individai, gyvenantys savo gyvenimus. Jeigu jie mokėtų kalbėti, daug įdomaus pasakotų. Tačiau kai kuriems iš jų nere...

    10
  • Visų Šventųjų referendumas
    Visų Šventųjų referendumas

    Tai buvo metas, kai po ilgos tamsos sužibo pirmieji ryto spindulėliai, skelbdami gerąją naujieną. Tai buvo metas, kai tradicinės partijos galutinai nusivylė savo rinkėjais, o arogantiškasis elitas pakilo į lemiamą klasių kovos mūšį p...

    24
  • Lemta gyventi taikiai
    Lemta gyventi taikiai

    Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione gyvena 77 tautybių žmonės. Taip taip, būtent 77. Tai rodo statistikos duomenys. ...

  • Man patinka V. Landsbergis
    Man patinka V. Landsbergis

    Žinau, kad būsiu ne itin populiari ir apšaukta "tvartelio mylėtoja", "megztąja berete" ir kitais bjauriais epitetais, bet man patinka profesorius Vytautas Landsbergis. ...

    37
Daugiau straipsnių