Ar naikinami šalies miškai?

Aiškinasi visuomenei miškininkai, ministras, politikai, premjeras bando apsimesti, kad čia ne jo iniciatyva Labanoro naikinimas vyksta. Sunerimęs dėl savo prezidentinių reitingų transliuoja žinutę, kad kviečiasi aplinkos ministrą pasiaiškinti, bet nutyli, kad būtent premjero iniciatyva miškų kirtimo intensyvumas padidintas 6 proc.

Velnias slypi detalėse

Nieko naujo po Saule, bet žmonės, matydami protestus, socialinių tinklų kunkuliavimą, nerangiai besiaiškinančius politikus, ima nerimauti, gal tikrai naikinami Lietuvos miškai?

Atsakymas – nenaikinami. Kam detalės nesvarbu, toliau gali ir nebeskaityti.

Velnias slypi detalėse. Miškai ne naikinami, o kertami. Taip buvo ir bus per amžius. Bent jau tol, kol mums reikės medienos ir jos neužsiauginsime kosmose. Buvo kertami pernai, užpernai, prieš 10 metų ir visada.

Bet šiuo metu Lietuvos mastu išlaikomas tvarios miškininkystės principas. Kitaip tariant, iškertama mažiau medienos, negu kasmet priauga.

Kas atsitiko naujo būtent dabar?

Net jei ne žalieji "valstiečiai" sukūrė dabartinę kirtimų tvarką, jų valioje ydas ištaisyti. Tad, matant, kad dėl didelio kirtimų masto mušami ne patys kalčiausi, ašara nebyra. Jie to verti.

Pušies brandos amžius – 101 metai

Po Pirmojo pasaulinio karo miškai Lietuvoje buvo kaizerinės Vokietijos drastiškai išgrobti. Liko milžiniškos plynės, kurios atsikūrė savaime.

Praėjus 100 metų tame regione subrendo jūra gražių pušynų. Miškininkystės mokslas kiekvienam medžiui nustato brandos amžių, kurį pasiekus medienos priauginimo kiekis toliau ima lėtėti.

Pušies brandos amžius yra 101 metai. Taigi dabar tiek ir sukako Labanore (1918–2018). Ne tik Labanore, yra ir daugiau girių, kur priaugo brandžių medynų.

Taigi miškininkai pasidžiaugia subrendusiu derliumi ir raitojasi rankoves pjūčiai. Mūsų medienos pramonė gauna žaliavos, gamina įvairios produkcijos, mes turime darbo, mokesčių į biudžetą.

Skelbiama, kad medienos sektorius sukuria BVP už 1,6 mlrd. eurų kasmet. Tad kas čia blogai? Tai, suprantama, gėris. Bet jeigu žiūrėsime tik į seniai sukurtas tvarkas, Labanore ar Dzūkijoje iš miškų jūros atsiras plynės. Teisėtai.

Tik produkcija – vienintelė vertė?

Jeigu mes kaip robotai skaičiuosime tik pelną už parduodamą medieną ir nevertinsime miško kuriamos pridėtinės vertės turizmo sektoriuje, jo sukuriamų rekreacinių paslaugų, augalų, grybų ir gyvūnų įvairovės, gyvensime virtualioje realybėje ir tikrosios vertės nežinosime.

Ne vien duona žmogus gyvas, ne vien parduota mediena yra teisingas matas.

Todėl Labanoro žmonės ir nesutinka 100 metų laukti naujo miško. Jie nesutinka, kad Labanoro regioninis parkas visas taptų plyna birže.

Būtent tik po brandos pradeda formuotis tikrasis miškas, atsiranda uoksų paukščiams, negyvos medienos, kuri itin svarbi daugybei organizmų.

Vienoje svarstyklių pusėje atsiduria ekonomika, kitoje – rekreaciniai poreikiai ir gyvoji gamta. Politikai aiškina, kad viskas teisėta. Niekas jų neklausia, ar teisėta. Klausia: "Kodėl teisėta"?

Vietos pramonė ir šiaip nesunaudoja visos pagaminamos medienos, o daug eksportuojama į Kiniją, Lenkiją, Latviją. Miškai yra didžiausia vertybė Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, atimti iš tenykščių gyventojų mišką yra tas pats, kas atimti jūrą iš pajūriečių.

Tiesa, ši valdžia to nesibodi ir grasina dalį pajūrio atimti statant giliavandenį uostą.

Miškas – ne bulvių laukas

Tad ką daryti, kad ir medienos vietos pramonė turėtų, ir gamta nenukentėtų?

Gal galima leisti privačių miškų savininkams ūkininkauti intensyviau, o valstybiniuose miškuose labiau užtikrinti visuomenei rekreacinius ir aplinkosaugos poreikius, juodųjų gandrų, kurtinių, vilkų ir lūšių apsaugą?

Privatus žmogus geresnis šeimininkas negu valstybė pelno požiūriu, o valstybė geriau vykdo nepelningą apsaugos funkciją.

Turi likti vietos ir brandiems miškams, sengirėms, turi vietos likti ir medienos auginimo daržams. Miškams, kur ūkininkaujama plynais kirtimais, ir miškams, kur vykdomi tik atrankiniai kirtimai arba visai nevykdomi jokie.

Senuose subrendusiuose medynuose vien su negyva mediena susijusių gyvųjų organizmų rūšių skaičius siekia apie 7 tūkst.!

Ten, kur miškas yra it gražiai prižiūrėtas bulvių laukas, o nuimamas tarsi rudeninis derlius vos pribrendęs, jie tiesiog išnyksta.

Žmonės džiaugiasi įspūdingu Mindaugo Survilos filmu "Sengirė", tačiau nepagalvoja, kad tokių miškų su visa ta būdinga miško gyvybe liko gal tik 1 proc.

Tikrai negalima iškirsti visų savaime ataugusių miškų, atsodinti lysvėmis juos it bulves ir, rodant skaičiukus, teigti, kad miškų nemažėja, ir viskas gerai toje šalies miškininkystėje.

Prisišnekėjote, ponai!

Galima kelti klausimą, kodėl žmonės sujudo būtent dabar, o anksčiau tylėjo?

Kirto gi anksčiau ne mažiau, – kai medynas pasiekia reikiamą amžių, tada ir kertama. Pradedamas naujas miško ciklas nuo atsodinimo.

Na, netylėjo, tik sistema buvo tvirta kaip monolitas. Su urėdijų reforma, monolitas sueižėjo. Atsirado vilties įsprausti į plyšius visuomenės interesą.

Juolab kad gyventojams savo įtaka mielai padės ir senųjų miško lesyklėlių globėjai. Palikti "su nosimi" jie dės visas savo pastangas, kad prarasta višta aukso kiaušinių nedėtų ir juos pastūmusiems politiniams priešininkams.

Kita vertus, politikai prisišnekėjo patys. Prieš rinkimus buvo negailima gražių šnekų apie darną, profesionalus, ekologiją, sveikatą, tyrą orą, gražią gamtą, sveiką maistą.

Prisišnekėjote, ponai, tai dabar laikykitės! Atėjo laikas vykdyti rinkimų pažadus. Pasiteisinimai, kad kalbėjimas apie darną reiškė tik darnų pelną ir jokios ekologijos neturėjote galvoje, skamba makabriškai.

Net jei ne žalieji "valstiečiai" sukūrė dabartinę kirtimų tvarką, jų valioje ydas ištaisyti. Tad, matant, kad dėl didelio kirtimų masto mušami ne patys kalčiausi, ašara nebyra. Jie to verti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jūra

jūra portretas
neleiskite miško išvežti iš Lietuvos

R

R portretas
Idomu butu suzinoti kas 1918tais ta Labanoro mišką Lietuvai pasodino

gnomishgnome

gnomishgnome portretas
Visi miškai Lietuvoje atsodinami arba atželdinami, bet kas iš to, žmonės, kurie gyvena, miško sulauks tik po šimto metų. Tai negi reikia viską kirst ir plukdyti į Kiniją? Ar čia daugiau pelno, ar nuostolių, dar didelis klausimas.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rinkis skurdą lietuvišką
    Rinkis skurdą lietuvišką

    Praėjo Tarptautinė kovos su skurdu savaitė. Politikai maudėsi savo dosnumo spinduliuose prieš TV kameras, rodos, rungtyniavo, kuris skaudesnį smūgį suduos skurdui makaronais. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kruopų indėlį nepriteklių k...

    3
  • Kai lozungai eurus paverčia į nulį
    Kai lozungai eurus paverčia į nulį

    Lozungais mąstantys mūsų politikieriai dar kartą įrodė, kad neturi, ką veikti. Štai vieniems užplaukė, jog nereikia į šalį įleisti kažkokio proputiniško dainuotojo, ir net mano, kad tai yra labai svarbi kova su tėvišk...

    7
  • Viskas arba nieko
    Viskas arba nieko

    Kuo ilgiau mindau žemelę, tuo stipriau pradedu tikėti: tam tikri žodžiai, ypač žmogiškųjų santykių srityje, turėtų būti tabu. Jų vartojimas galėtų būti griežtai sankcionuotas, o už pražangas reikėtų keletui valandų nueiti į savo ...

    10
  • Teisė būti laimingam
    Teisė būti laimingam

    Septyniolikmetis, mokykloje mokęsis geriausiais pažymiais, planavęs medicinos studijas, vieną dieną nusprendė verčiau tapti rašytoju. Pykčių ir ašarų kalbantis su artimaisiais tada netrūko, o štai šiandien, jau dvide&scar...

    10
  • Apie anoniminius lojikus
    Apie anoniminius lojikus

    Vilniuje atidarytas unikalus muziejus "Mo". Unikalus tiek ekspozicija, tiek pastatu, o labiausiai tuo, kad tai dviejų žmonių dovana visuomenei. Ir, kaip neretai būna, visiems išsyk parūpo, kokia jiems iš to nauda, kas čia už viso...

    63
  • Sukurta pagal tikrus įvykius?
    Sukurta pagal tikrus įvykius?

    Vaidybinis Mariaus Markevičiaus filmas "Tarp pilkų debesų" – to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Šepetys romano ekranizacija – pasakoja apie sovietinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytus gyventojų trėmimus į Sibir...

    2
  • Režisieriui reikia D. Trumpo
    Režisieriui reikia D. Trumpo

    Ech, ta politika. Galima nuo jos bėgti ir slėptis, galima užsikimšti ausis, kai kas nors ima kalbėti, tarkime, apie Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, bet ji vis tiek suras kelią į tavo gyvenimą. Vienu ar kitu būdu ji įsėlins į tavo kasdien...

    4
  • Teisus, kol gyvas
    Teisus, kol gyvas

    Fantastai manė, kad grėsmę žmonijai kels didelės mašinos. Niekas nė neįtarė, kad žmogų įkaitu paims mažytis daikčiukas – mobilusis telefonas. Medikai jau seniai priėjo prie išvados, kad priklausomybė nuo telefono yra stipresn...

  • Kokio prezidento reikia Lietuvai?
    Kokio prezidento reikia Lietuvai?

    Mano nuomone, šiandien tai aktualiausias klausimas aktyviai mūsų visuomenės daliai. Kokiu keliu pasuks mūsų valstybė, nemažai priklausys nuo mūsų pasirinkto šalies lyderio. Koks jis bus – nuosaikus ir diplomatiškas, kaip buv...

    4
  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
Daugiau straipsnių