Ar reikėtų uždrausti rūkyti balkonuose?

Už

Erlandas Paplauskis, ekologas:

– Aš palaikau tokį siūlymą. Nors tai nėra nedraudžiama ir dabar. Jei tau kažkas pro langą pučia dūmus, gali rašyti civilinį ieškinį ir kreiptis į teismą dėl sveikatos trikdymo. Teisminiu būdu įmanoma ginti savo teises. Niekas neturi teisės pūsti dūmų į tavo būstą. Smardinti kitų namus yra tas pats, kas pridergti ant kilimėlio prie svetimų durų. Visiems aišku, jog tai yra sveikatą trikdantis veiksnys. Tačiau visi supranta, kad kontroliuoti šį procesą nepavyks, policija nepajėgs. Juk niekas neis ir nemedžios. Jei kaimynai nesiskundžia, galėsi eiti ir rūkyti tame balkone. Kultūringi kaimynai nusileidžia į lauką ir parūko, net ir prie įėjimo į laiptinę. Nekyla tie dūmai. Bet ir tai uždraus. Tačiau, mano galva, draudimas rūkyti, matuojant metrus nuo vaiko ar nėsčiosios, – jau yra absurdas. Remiantis tokiais draudimais, vėjo prapučiamoje vietoje žmogus niekur negalės traukti dūmo. O rūkymas balkonuose ypač nemalonus vasarą, kai visi aplinkiniai gyventojai laiko pravirus langus. Žiemą taip nesmagu nebūna. O kai kas nors prirūko tavo kambarį, nei vaikai, nei pats jame nebegali miegoti. Nepriėmusios šių draudimų valdžios yra kvailos, o ne tos, kurios siekia tai įtvirtinti. Balkonas nėra privati erdvė. Tokio įstatymo nereikia kultūringiems žmonės. Užtenka paprašyti kaimyno, kad nerūkytų. Įstatymo reikia „buduliams“, kuriems į viską nusispjauti.

Prieš

Šarūnas Jagminas, visuomeninis veikėjas:

– Visa tai yra vergovė. Ponas pasakė vasalams: negalima to, negalima ano. Vergai turi plušėti, būti blaivūs ir uždirbti ponui pinigų. Visų šių draudimų prisiprašė „marazmininkai“ seniai, nuprotėjusios bobulės, kurios leidžia laiką balkonuose, besidairydamos į kaimynus, ir supermamytės. Na ir kam taip mirtinai sutrikdys sveikatą išsisklaidantis dūmelis? Šiais laikais net tabakas kitoks nei sovietmečiu. Man pikčiau, kad valdžia niekaip nepažaboja įmonių, kurios savo kvapais nuodija žmones. Pietinėje miesto dalyje nuo bendrovės, kuri užsiima atliekų kompostavimu, sklinda toks dvokas, kad baisu. Gyventi nesinori, vaikai žiaugčioja lauke. Niekas negali šio reikalo sutvarkyti. Va kur bėdos, o čia tik bandymas nukreipti akis į smulkmenas. Anglijoje analogine veikla užsiimančios įmonės šitaip nedvokia. Kompostuojama po stogu, įmontuojami siurbliai, kurie valo orą. Gali kieme stovėti, niekas nesmirda. Net policija juokiasi iš šių draudimų. Dešimties metrų atstumas nuo vaiko ar nepilnamečio yra toks sąlyginis klausimas. Tai gal padarykime taip: tegul rūkoriams išleidžia specialius ženklus, kurie juos nešiotų ant krūtinės, kaip žydai žvaigždes karo metais. Visi iš tolo žinos, kad eina paženklintas rūkorius, kaip koks raupsuotasis. Niekas ir nesiartins per 10 metrų prie tokio raupsuotojo. Ar ne absurdas?