- Eglė Jurevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dainora -
Monika -
Albertas -
Nikolajus -
Janina -
Dovydas -
Olegas
Seimo narys Vytautas Kernagis užsimojo Lietuvos radijo stotims nustatyti apribojimus. Siūloma, kad visos radijo stotys nuo šiol į savo grojaraštį įtrauktų 35 proc. lietuviškos muzikos kūrinių. Vieni klaipėdiečiai šiam siūlymui pritaria, kiti priešingai – kratosi dar vieno valdžios apribojimo. Ar pritariate užmojui radijo stotis versti transliuoti lietuvišką muziką?
Nikolajus:
– Muziką mėgstu, klausau įvairios. Mėgstu klausyti lietuviškų, rusiškų dainų, patinka ir klasikinė muzika. Siūlymui radijo stotims privalomai groti lietuvišką muziką pritariu. Svarbu, kad ji būtų kokybiška, o turinys – vertas dėmesio.
Janina:
– Apie naujai išgalvotą apribojimą dar negirdėjau. Manau, kad laisvoje valstybėje žmogus gali rinktis, kas jam patinka. Lietuviškos muzikos neklausau ir nesidomiu. Įdomu, kaip bus apibrėžiamas stočių grojaraščio repertuaras. Kas gali žmones priversti klausyti lietuviško popso ar liaudies dainų?
Dainora:
– Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturiu. Lietuviškos muzikos kartais klausausi. Galbūt šis siūlymas bus naudingas, nes daugelis lietuvių neklauso savo tautiečių kuriamos muzikos. Tai padės populiarinti Lietuvos muzikos kultūrą. Dar nežinomiems jauniems atlikėjams šis siūlymas išeis į naudą.
Olegas:
– Radijo beveik neklausau, bet manau, kad lietuviškos muzikos klausyti galima. Vis dėlto radijo eteryje 35 procentai lietuviškų dainų būtų tikrai per daug. Radijo stotims pakaktų transliuoti 10 procentų lietuviškų kūrinių.
Dovydas:
– Manau, kad toks sprendimas padėtų populiarinti lietuvišką muziką ir lietuvių kalbą. Puikių atlikėjų ir kokybiškos muzikos turime nemažai. Pavyzdžiui, Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Jazzu... Mūsų atlikėjai ne ką prastesni nei užsienio.
Monika:
– Apie šį politikų užmojį girdėjau. Asmeniškai manęs tai neliečia, kadangi visada galima perjungti radijo stotį. Lietuviškos muzikos klausausi retai, bet turbūt turime ir gerų muzikos kūrinių. Toks siūlymas varžo žmonių pasirinkimo laisvę.
Albertas:
– Tokį sprendimą vertinu palankiai. Pats klausausi lietuviškos muzikos ir nesuprantu, kodėl vertėtų skųstis. Pradėjus transliuoti daugiau lietuviškos muzikos bus smagiau gyventi. Galbūt atsiras daugiau lietuvių atlikėjų, įvairesnių stilių muzikos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio1Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimoPerskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtisRusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigėNors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkaiŠių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
