- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas Seimo narys per metus kanceliarinėms ir panašioms reikmėms gali skirti po 8 tūkst. eurų. Kaip byloja ataskaitos, dauguma parlamentarų šias lėšas stengiasi panaudoti iki paskutinio cento, o didžioji dalis pinigų tenka automobilių išlaikymui ir eksploatacijai, kai kurie jų už tas lėšas perka gėlių bei suvenyrų. Dėl to viešojoje erdvėje nerimsta aistros: gal vis dėlto Seimo nariai galėtų apsieiti be parlamentinių išlaidų?
Už
Ingrida Šimonytė, Seimo narė:
– Seimo nariai galėtų apsieiti ir be parlamentinių išlaidų. Nesakau, kad lengvai, bet galėtų. Tačiau parlamentarai yra iš skirtingų šalies vietų. Kai kurie išrinkti Vakarų ar Šiaurės Lietuvoje. Jei jie aktyviai dirba, tai jiems tikrai tenka nemažai važinėti į apygardas. Aš pati degalus pilu už savo pinigus. Nors man važinėti tenka mažiau nei, tarkime, klaipėdiečiams Seimo nariams. Aš sugebu išsiversti be parlamentinių išlaidų. Vadinasi, ir kitiems Seimo nariams tai būtų įmanoma. Be to, kai kurios išlaidos mažai ką turi bendra su parlamentine veikla, pavyzdžiui, gėlės ir suvenyrai. Kai kurie parlamentarai pirko gėlių už 600 eurų. Nežinau, gal jie tas gėles valgo, kad tiek išleidžia. Kai buvau finansų ministrė, irgi nesinaudodavau reprezentacinėmis lėšomis ir, jei reikėdavo, savo svečius pavaišindavau pati. Beje, parlamentinės išlaidos jau kurį laiką yra labai stipriai sumažintos. Prieš krizę Seimo narys tam gaudavo 4 vidutinius darbo užmokesčius ir galėdavo tas lėšas naudoti neatsiskaitydamas. O dabar šios išlaidos siekia vieną vidutinį darbo užmokestį, bet reikia deklaruoti, kam tie pinigai buvo naudojami. Seimui reikėtų apsispręsti, ar dar labiau sumažinti tą sumą, ar pridėti prie apmokestinamo darbo užmokesčio ir jau tada kiekvienas Seimo narys tegul leidžia savo uždirbamus pinigus, kaip išmano – gėlėms, tušinukams ar benzinui. Dabar tiesiog gaila laiko skaičiavimams, ar pagal paskirtį išleistas kiekvienas parlamentinių lėšų centas, nes Lietuvoje yra kur kas didesnių problemų nei ši.
Prieš
Petras Gražulis, Seimo narys
– Parlamentinių išlaidų klausimu buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir šis išaiškino, kad Seimo nariams yra būtinos ūkinės kanceliarinės išlaidos. Dabar visi diskutuoja: reikalingos ar nereikalingos tos kanceliarinės lėšos. Žinoma, geriau būtų, kad jų nebūtų, tą sumą pridėtų prie atlyginimo ir Seimo narys ja galėtų disponuoti, kaip nori. Nuo tų pinigų priklauso ir darbo apimtys. Jeigu parlamentaras nedirbs – neišrinks vėl, dirbs – gal išrinks. Tos išlaidos yra, jos būtinos ir tam pritarė Konstitucinis Teismas. O tai, kad vieni Seimo nariai jas panaudoja, kiti nepanaudoja, čia – jų reikalas. Kai kurie rinkėjai tai vertina kaip taupymą arba netaupymą. Aš manau, kad kanceliarinių lėšų panaudojimą galima traktuoti ir kaip aktyvų Seimo nario darbo įrodymą. Čia dabar diskutuojama, kad tų parlamentinių lėšų nereikia, tai gal ir algų Seimo nariams mokėti nereikia? Gal jie galėtų pasišventę valstybei ir žmonėms dirbti už ačiū? Kaip gyventume? Dėl tėvynės galima ir prie bažnyčios ištiesus ranką pastovėti. Gal kas nors ką nors paaukos. O jei rimtai, tai jeigu tautos paklaustume, ar reikia Lietuvoje Seimo, kai kurie pasakytų, kad nereikia. Jei pasiūlytų kas, kad vietoj 141 liktų vienas parlamentaras, neabejoju, jog atsirastų tokių, kurie tam pritartų. Čia, beje, ne tiek rinkėjų, kiek žurnalistų nuomonė. O gal žurnalistai irgi galėtų dirbti be atlyginimo? Ar pamenate, kad kada Seimo nariai dirbo be atlygio? Tiesa, Jono Basanavičiaus laikais, bet tada Lietuvoje ekonominė situacija buvo labai sudėtinga. Dabar situacija ne tokia, kaip tada.
Parengė Asta Dykovienė
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4
Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3
Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1
Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...