- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po to, kai parodyta iniciatyva keisti nusistovėjusią organų donorystės tvarką Lietuvoje, siekiant, kad donorais taptų visi, nebent jie paprašytų kitaip, visuomenėje kilo priešprieša dėl dar vieno valdžios atstovų mėginimo įstatymais primesti savo valią. Uostamiesčio gatvėse kalbinti žmonės iš esmės ne prieš organų donorystę, bet norėtų turėti teisę rinktis.
Aušra:
– Esu pasirašiusi organų donorystės sutartį, kad nelaimės atveju mano organai būtų panaudoti. Aš sutinku, jog mano organai po mirties suteiktų šansą kitiems žmonėms. Tiesa, ta mano sutartis Lietuvoje negaliotų, nes nuolatos gyvenu Anglijoje, ten moku mokesčius, ten pasirašiau ir donorystės sutartį. Manau, kad tokie dalykai turėtų būti daromi tik sutikus žmogui. Jokia prievarta man nepriimtina.
Deimantas:
– Aš esu už organų donorystę. Juk gyvenime pasitaiko įvairių atvejų, kodėl nepadovanoti, nepaaukoti to, kas kitam galėtų išgelbėti gyvybę? Pats tokios sutarties nesudariau, nors esu apie tai girdėjęs. Mielai sutikčiau ją pasirašyti. Idealu būtų, kad visi žmonės būtų organų donorais, bet pirmiausia reikia atsiklausti jų nuomonės.
Jolanta:
– Be kalbų, reikia žmogaus atsiklausti, ar jis sutinka dovanoti savo organus po mirties. Jokie kiti variantai negalimi. Manau, kad prievartinis reikalavimas būtų nemoralus.
Rūta:
– Aš pati sutikčiau aukoti savo organus. Manau, kad donorystė turėtų būti visuotinis reikalas. Kodėl taip galvoju? Mano sūnus anksti mirė, gal tai lėmė mano šitą nuostatą.
Vilius:
– Mes visi turėtume būti organų donorais. Ir aš pats sutikčiau. Koks man skirtumas bus, kai aš numirsiu? Žinau, yra visokie religiniai įsitikinimai dėl šito, bet man nesvarbu, kas ten danguje sužiūrės, kad aš kam kokį inkstą padovanosiu, kai manęs jau nebeliks?
Liudmila:
– Žinau šią problemą, pati nesusidūriau. Bet jei mano pačios organai būtų sveiki ir kam nors tiktų, kodėl gi jų nepaaukojus? Nors stačiatikių tradicijos, regis, to ir neleidžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2
Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkai
Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
-
Marazmatikų parlamentarizmas veikia
Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...
-
Liko gumbuoti stagarai5
Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...
-
Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...
-
Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės12
Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...
-
Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo2
Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo2
Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...
-
Niūrus 1944-ųjų ruduo1
1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...