Nostalgija Liublino unijai

Visi, kurie domisi politika, sutiks, jog mūsų šalies ir artimiausios kaimynės bei NATO sąjungininkės Lenkijos santykiai – ne patys šilčiausi. Tiesą pasakius, jeigu ne reguliarūs mūsų piliečių apsipirkimo maratonai tos šalies parduotuvėse, susidarytų įspūdis, kad santykių apskritai nėra jokių. Maža to, situaciją dar labiau komplikuoja abipusės istorinės nuoskaudos bei šiuolaikiniai konfliktai dėl W, X ir Q raidžių naudojimo pasuose.

Nerimą kelia ir dabartinių Lenkijos valdančiųjų bandymai kurti katalikišką Šiaurės Korėjos ir Irano mišrūną. Ir vis dėlto artėjančios "Zapad" pratybos mums įkyriai primena, jog santykius su Lenkija kurti ir palaikyti būtina. Jeigu veiksmų nesiima valdžia, vadinasi, jų turėtų imtis eiliniai piliečiai. O koks gi pirmas žingsnis šildant santykius? Teisingai: bendrų pomėgių ir vienijančių pažiūrų paieškos.

Taigi, norėdami prisidėti prie santykių su Lenkija gerinimo, kviestume susipažinti su šios valstybės grožine literatūra ir penkiais jos atstovais, kurie paliko įspaudą pasaulinės literatūros fonde. Dar svarbu ir tai, kad šiai literatūrai neskiriama tiek dėmesio mūsų šalyje, kiek ji nusipelnė, o tai – iš tiesų keista. Taip, žinome, negalima painioti meno su politika. Na, bet ką galima padaryti, jeigu kitų išeičių nėra?

1. H.Sienkiewiczius (1846–1916). Žurnalistas ir rašytojas, šeštasis Nobelio premijos laureatas (1905 m.) Henrykas Adamas Aleksanderis Piusas Sienkiewiczius nėra pati populiariausia persona mūsų krašte. Kodėl? Ogi sakoma, jog savo romane "Kryžiuočiai" (1900 m.) pavaizdavo mūsų protėvius lyg kokius Papua Naujosios Gvinėjos kanibalus. Vis dėlto ši asmenybė pasaulinėje literatūroje pelnė pripažinimą ne už "Kryžiuočius", o už 1895 m. romaną "Quo Vadis" ("Quo Vadis, Domine?" – "Kur eini, Viešpatie?").

Šis epas pasakoja apie pirmųjų krikščionybės išpažinėjų persekiojimą Romos imperatoriaus Nerono laikais. Pagrindinis siužetas, žinoma, meilė tarp romėnų didiko ir krikščionybę išpažįstančios merginos. Kai kurie literatūros žinovai teigia, jog romane vaizduojamas krikščionių judėjimas ir jo išgyvenami iššūkiai – lenkų nacionalizmo ir siekio sukurti savo valstybę metafora. Įdomu ir tai, kad viena pirmųjų šio kūrinio ekranizacijų kine buvo pastatyta dar 1913 m.

2. Josephas Conradas (1857–1924). Kaip manote, kodėl Didžiojoje Britanijoje buvo nuspręsta atsiskirti nuo ES? Dėl to, kad migrantai neatiminėtų išmokų ir darbo vietų iš Anglijos autochtonų. Kokie migrantai? Pabėgėliai? Juodaodžiai? Arabai? Musulmonai? Ne, mielieji, didžiausias baubas vietiniam anglų proletarui – ne arabai, o posovietiniai Rytų europiečiai, ypač lenkai. Bet jeigu tik tas proletaras mažiau gertų, žinotų, jog Anglija ir Lenkija turi kai ką bendra – vieną įtakingiausių XX a. pradžios rašytojų J.Conradą.

Išeivis iš Lenkijos taip suleido savo šaknis Jungtinėje Karalystėje, kad padarė įtaką George‘ui Orwellui, Grahamui Greenui, Ernestui Hemingway‘ui, Salmanui Rushdie, Johnui Le Carre ir daugeliui kitų vėlesnių pasaulinio garso rašytojų. Tad baisu, kaip imigrantai kartais išniekina vietinės kultūros skaistybę.

Žymiausi J.Conrado romanai "Tamsos širdis" ("Heart of Darkness", 1899), "Lordas Džimas" ("Lord Jim", 1900), "Nostromas" ("Nostromo", 1904), "Slaptasis agentas" ("The Secret Agent: A Simple Tale", 1907) ir kt. 1979 m. režisierius Francis Fordas Coppola pritaikė "Tamsos širdies" siužetą Vietnamo karui ir taip gimė vienas geriausių šios temos filmų – "Šių laikų apokalipsė" ("Apocalypse Now", 1979).

3. Bolesławas Prusas (1847–1912). B.Prusas pasaulyje pristatomas kaip viena svarbiausių ir spalvingiausių asmenybių Lenkijos literatūroje bei filosofijoje. Brandžiausias jo darbas – ketvirtasis ir paskutinis romanas apie senovės Egiptą. "Faraonas" ("Faraon", 1895) – vienas svarbiausių Lenkijos literatūros sodo vaisių. Jame įstabiai piešiamas tikroviškas žmonių gyvenimas Egipte XI a. pr. Kr., o pagrindinis veikėjas – faraonas Ramzis XIII.

4. Stanisławas Lemas (1921–2006). Koks būtų mokslinės fantastikos žanras be Stanislawo Lemo? Kas būtų Andrejus Tarkovskis be filmo "Soliaris" (1972) su Donatu Banioniu (1924–2014) pagrindiniame vaidmenyje pagal 1961-ųjų to paties pavadinimo romaną? Kas būtų George‘as Clooney, jeigu nebūtų pasišildęs D.Banionio šlovės spinduliuose, atlikdamas tą patį Chriso Kelvino vaidmenį? Na, gerai, George‘ai, juokaujame, viskas su tavimi būtų gerai ir be vaidmens "Soliario" perdirbinyje (2002). O štai dėl kitų – faktas: S.Lemas padovanojo mokslinei fantastikai išskirtinės prabos deimantą, vertą žmonių, net ir nesižavinčių fantastika, dėmesio.

5. Isaacas Bashevis Singeris (1902–1991). Tai dar vienas emigrantas ir dar vienas Nobelio premijos literatūros laureatas (1978), kuris, nors ir ne lenkas, bet visa kuo susietas su šia šalimi. Lenkijoje gimęs žydų kilmės rašytojas 1935 m., t. y. iki vokiečių okupacijos, emigravo į JAV. Kaip pažymėjo Nobelio apdovanojimą skirianti komisija, I.B.Singeris pasauliui padovanojo aistringai papasakotas istorijas, perteikiančias Lenkijos žydų gyvenimą bei ortodoksinio-tradicinio ir pasaulietiško pasaulių susidūrimus, konfliktus bei sąryšius.

Štai, pavyzdžiui, viename svarbiausių I.B.Singerio romanų "Burtininkas iš Liublino" pasakojama apie fokusininką Yashą Mazurą, kuris būdamas pusiau žydas draskosi tarp dviejų prigimties pradų ir nuolaidžiauja savo seksualumui. Yasha yra pradanginimų meistras, žinomas visoje Rytų Lenkijoje. Šiuos savo įgūdžius jis pritaiko ne tik scenoje, bet ir gyvenime. O tą padaryti būtina, mat judaizmas ir padorus žydiškas gyvenimas varo Yashą iš proto.

Vedęs ortodoksę žmoną, turėdamas asistentą bei meilužių kiekviename mieste, Yasha planuoja svarbiausią fokusą savo gyvenime, padėsiantį jam pabėgti nuo savo žmonos, tėvynės ir protėvių religijos. Svarbiausi šio rašytojo darbai – "Burtininkas iš Liublino" ("The Magician from Lublin", 1960), "Dvaras" ("The Manor", 1967), taip pat vertinami ir jo memuarai.

Akylesnis skaitytojas pastebėjo, jog šiame sąraše nėra Adamo Mickiewicziaus (1798–1855) ir Czesławo Miloszo (1911–2004). Šiuo klausimu negalime nepaisyti visuotinai pripažintos nuomonės, jog šie kūrėjai yra labiau Marijos žemės, o ne Lenkijos nuosavybė.


Šiame straipsnyje: Liublino unijaNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

buvo oi buvo

buvo oi buvo portretas
O tarp kitko lenkai labai gerai uzfiksave ta Liublino unija !. Man jie cia Anglijoje kelis kart paporino Nors Jokio reikalo nebuvo, bet jus patys tada ant keliu klaupetes

Anonimas

Anonimas portretas
VISI jie Lietuvos SUNSNUKIAI taip kaip ir dabartiniai. Lietuva pasmerkta isnykti. Kuo greiciau tuo geriau. Lietuviui lindeti kieno nors subinej yra PRIGIMTINE TEISE. Cha cha cha cha.....

Anonimui

Anonimui portretas
Norėjau pasakyti Jogaila- Algirdo vaikas.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tik kliudo susitvarkyti
    Tik kliudo susitvarkyti

    Miesto valdžia prakalbo apie į važiuojamąją dalį išsikišusio pastato Naujojoje Uosto gatvėje paėmimą visuomenės poreikiams ir nugriovimą. ...

    6
  • 2018-uosius pradedant
    2018-uosius pradedant

    Pokalbis su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene. ...

  • Persijos pavasario aušra?
    Persijos pavasario aušra?

    2018-ieji prasidėjo linksmai. Viename iš trijų tradicinių vertybių ir dvasingumo bastionų, Irane (kiti du – Rusija ir Šiaurės Korėja), kilo protestai. Praėjusių metų gruodžio 28-ąją Irane esančiame Marshhado mieste prasidėjo ...

    8
  • Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius
    Eglės nuomos kaina stebina klaipėdiečius

    Nebe pirmus metus Klaipėda turi dvi eglutes. Nežinia, kuri jų pagrindinė, bet faktas, kad viena nuo kitos gerokai skiriasi. Jau tapo tradicija, kad prie Dramos teatro pastatoma gyva eglė, o Atgimimo aikštę puošia dirbtinė. ...

    43
  • Kaip svarbu būti rimtam
    Kaip svarbu būti rimtam

    Advento laikas, kaip visada, užklumpa žmones nepasiruošusius. Krikščionybė reikalauja šiuo metu pamiršti linksmybes ir susikaupus laukti Jėzaus gimimo, o kita religija – marksizmas verčia burnoti apie vartotojiško...

    4
  • Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas
    Klaipėdiečiai apie tvarką vaistinėse: tai – absurdas

    Vaistų karštinė pasiekė ir pajūrį. Anksčiau be receptų vaistinėse reikiamų medikamentų galėję įsigyti klaipėdiečiai netveria pykčiu apsilankę pas vaistininkus. Pasikeitusia tvarka piktinasi ne tik gyventojai, bet ir medikai, kurie jau...

    34
  • Skauda širdį dėl Klaipėdos
    Skauda širdį dėl Klaipėdos

    Noriu, kad Lietuvos uostamiestis būtų kuo patrauklesnis turistams, su kuriais dažnai tenka tiesiogiai bendrauti. ...

    10
  • Taip ir toliau, pone prezidente
    Taip ir toliau, pone prezidente

    Lygiai prieš metus pasaulis su nerimu laukė momento, kada paaiškės svarbiausia ketverių metų intriga – kas taps Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Kaip žinome, JAV prezidento pareigos – rimtas darbas, reikalaujantis milži...

    10
  • Kapai – ne vieta lenktynėms
    Kapai – ne vieta lenktynėms

    Buvo Vėlinės. Visi, ir lietuviai, ir rusai, ir kitų tautybių klaipėdiečiai važiavome į kapines ir visi statėme žvakeles ant kapų. ...

    5
  • Inkubatorius vardu Chealsea
    Inkubatorius vardu Chealsea

    Kartais susidaro įspūdis, jog kai kurie pastatai yra ne vien žmogaus poreikiams sukurti statiniai, o tarsi savarankiški individai, gyvenantys savo gyvenimus. Jeigu jie mokėtų kalbėti, daug įdomaus pasakotų. Tačiau kai kuriems iš jų nere...

    10
Daugiau straipsnių