Nostalgija Liublino unijai

Visi, kurie domisi politika, sutiks, jog mūsų šalies ir artimiausios kaimynės bei NATO sąjungininkės Lenkijos santykiai – ne patys šilčiausi. Tiesą pasakius, jeigu ne reguliarūs mūsų piliečių apsipirkimo maratonai tos šalies parduotuvėse, susidarytų įspūdis, kad santykių apskritai nėra jokių. Maža to, situaciją dar labiau komplikuoja abipusės istorinės nuoskaudos bei šiuolaikiniai konfliktai dėl W, X ir Q raidžių naudojimo pasuose.

Nerimą kelia ir dabartinių Lenkijos valdančiųjų bandymai kurti katalikišką Šiaurės Korėjos ir Irano mišrūną. Ir vis dėlto artėjančios "Zapad" pratybos mums įkyriai primena, jog santykius su Lenkija kurti ir palaikyti būtina. Jeigu veiksmų nesiima valdžia, vadinasi, jų turėtų imtis eiliniai piliečiai. O koks gi pirmas žingsnis šildant santykius? Teisingai: bendrų pomėgių ir vienijančių pažiūrų paieškos.

Taigi, norėdami prisidėti prie santykių su Lenkija gerinimo, kviestume susipažinti su šios valstybės grožine literatūra ir penkiais jos atstovais, kurie paliko įspaudą pasaulinės literatūros fonde. Dar svarbu ir tai, kad šiai literatūrai neskiriama tiek dėmesio mūsų šalyje, kiek ji nusipelnė, o tai – iš tiesų keista. Taip, žinome, negalima painioti meno su politika. Na, bet ką galima padaryti, jeigu kitų išeičių nėra?

1. H.Sienkiewiczius (1846–1916). Žurnalistas ir rašytojas, šeštasis Nobelio premijos laureatas (1905 m.) Henrykas Adamas Aleksanderis Piusas Sienkiewiczius nėra pati populiariausia persona mūsų krašte. Kodėl? Ogi sakoma, jog savo romane "Kryžiuočiai" (1900 m.) pavaizdavo mūsų protėvius lyg kokius Papua Naujosios Gvinėjos kanibalus. Vis dėlto ši asmenybė pasaulinėje literatūroje pelnė pripažinimą ne už "Kryžiuočius", o už 1895 m. romaną "Quo Vadis" ("Quo Vadis, Domine?" – "Kur eini, Viešpatie?").

Šis epas pasakoja apie pirmųjų krikščionybės išpažinėjų persekiojimą Romos imperatoriaus Nerono laikais. Pagrindinis siužetas, žinoma, meilė tarp romėnų didiko ir krikščionybę išpažįstančios merginos. Kai kurie literatūros žinovai teigia, jog romane vaizduojamas krikščionių judėjimas ir jo išgyvenami iššūkiai – lenkų nacionalizmo ir siekio sukurti savo valstybę metafora. Įdomu ir tai, kad viena pirmųjų šio kūrinio ekranizacijų kine buvo pastatyta dar 1913 m.

2. Josephas Conradas (1857–1924). Kaip manote, kodėl Didžiojoje Britanijoje buvo nuspręsta atsiskirti nuo ES? Dėl to, kad migrantai neatiminėtų išmokų ir darbo vietų iš Anglijos autochtonų. Kokie migrantai? Pabėgėliai? Juodaodžiai? Arabai? Musulmonai? Ne, mielieji, didžiausias baubas vietiniam anglų proletarui – ne arabai, o posovietiniai Rytų europiečiai, ypač lenkai. Bet jeigu tik tas proletaras mažiau gertų, žinotų, jog Anglija ir Lenkija turi kai ką bendra – vieną įtakingiausių XX a. pradžios rašytojų J.Conradą.

Išeivis iš Lenkijos taip suleido savo šaknis Jungtinėje Karalystėje, kad padarė įtaką George‘ui Orwellui, Grahamui Greenui, Ernestui Hemingway‘ui, Salmanui Rushdie, Johnui Le Carre ir daugeliui kitų vėlesnių pasaulinio garso rašytojų. Tad baisu, kaip imigrantai kartais išniekina vietinės kultūros skaistybę.

Žymiausi J.Conrado romanai "Tamsos širdis" ("Heart of Darkness", 1899), "Lordas Džimas" ("Lord Jim", 1900), "Nostromas" ("Nostromo", 1904), "Slaptasis agentas" ("The Secret Agent: A Simple Tale", 1907) ir kt. 1979 m. režisierius Francis Fordas Coppola pritaikė "Tamsos širdies" siužetą Vietnamo karui ir taip gimė vienas geriausių šios temos filmų – "Šių laikų apokalipsė" ("Apocalypse Now", 1979).

3. Bolesławas Prusas (1847–1912). B.Prusas pasaulyje pristatomas kaip viena svarbiausių ir spalvingiausių asmenybių Lenkijos literatūroje bei filosofijoje. Brandžiausias jo darbas – ketvirtasis ir paskutinis romanas apie senovės Egiptą. "Faraonas" ("Faraon", 1895) – vienas svarbiausių Lenkijos literatūros sodo vaisių. Jame įstabiai piešiamas tikroviškas žmonių gyvenimas Egipte XI a. pr. Kr., o pagrindinis veikėjas – faraonas Ramzis XIII.

4. Stanisławas Lemas (1921–2006). Koks būtų mokslinės fantastikos žanras be Stanislawo Lemo? Kas būtų Andrejus Tarkovskis be filmo "Soliaris" (1972) su Donatu Banioniu (1924–2014) pagrindiniame vaidmenyje pagal 1961-ųjų to paties pavadinimo romaną? Kas būtų George‘as Clooney, jeigu nebūtų pasišildęs D.Banionio šlovės spinduliuose, atlikdamas tą patį Chriso Kelvino vaidmenį? Na, gerai, George‘ai, juokaujame, viskas su tavimi būtų gerai ir be vaidmens "Soliario" perdirbinyje (2002). O štai dėl kitų – faktas: S.Lemas padovanojo mokslinei fantastikai išskirtinės prabos deimantą, vertą žmonių, net ir nesižavinčių fantastika, dėmesio.

5. Isaacas Bashevis Singeris (1902–1991). Tai dar vienas emigrantas ir dar vienas Nobelio premijos literatūros laureatas (1978), kuris, nors ir ne lenkas, bet visa kuo susietas su šia šalimi. Lenkijoje gimęs žydų kilmės rašytojas 1935 m., t. y. iki vokiečių okupacijos, emigravo į JAV. Kaip pažymėjo Nobelio apdovanojimą skirianti komisija, I.B.Singeris pasauliui padovanojo aistringai papasakotas istorijas, perteikiančias Lenkijos žydų gyvenimą bei ortodoksinio-tradicinio ir pasaulietiško pasaulių susidūrimus, konfliktus bei sąryšius.

Štai, pavyzdžiui, viename svarbiausių I.B.Singerio romanų "Burtininkas iš Liublino" pasakojama apie fokusininką Yashą Mazurą, kuris būdamas pusiau žydas draskosi tarp dviejų prigimties pradų ir nuolaidžiauja savo seksualumui. Yasha yra pradanginimų meistras, žinomas visoje Rytų Lenkijoje. Šiuos savo įgūdžius jis pritaiko ne tik scenoje, bet ir gyvenime. O tą padaryti būtina, mat judaizmas ir padorus žydiškas gyvenimas varo Yashą iš proto.

Vedęs ortodoksę žmoną, turėdamas asistentą bei meilužių kiekviename mieste, Yasha planuoja svarbiausią fokusą savo gyvenime, padėsiantį jam pabėgti nuo savo žmonos, tėvynės ir protėvių religijos. Svarbiausi šio rašytojo darbai – "Burtininkas iš Liublino" ("The Magician from Lublin", 1960), "Dvaras" ("The Manor", 1967), taip pat vertinami ir jo memuarai.

Akylesnis skaitytojas pastebėjo, jog šiame sąraše nėra Adamo Mickiewicziaus (1798–1855) ir Czesławo Miloszo (1911–2004). Šiuo klausimu negalime nepaisyti visuotinai pripažintos nuomonės, jog šie kūrėjai yra labiau Marijos žemės, o ne Lenkijos nuosavybė.


Šiame straipsnyje: Liublino unijaNATO

NAUJAUSI KOMENTARAI

buvo oi buvo

buvo oi buvo portretas
O tarp kitko lenkai labai gerai uzfiksave ta Liublino unija !. Man jie cia Anglijoje kelis kart paporino Nors Jokio reikalo nebuvo, bet jus patys tada ant keliu klaupetes

Anonimas

Anonimas portretas
VISI jie Lietuvos SUNSNUKIAI taip kaip ir dabartiniai. Lietuva pasmerkta isnykti. Kuo greiciau tuo geriau. Lietuviui lindeti kieno nors subinej yra PRIGIMTINE TEISE. Cha cha cha cha.....

Anonimui

Anonimui portretas
Norėjau pasakyti Jogaila- Algirdo vaikas.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Seksas, melas ir vaizdajuostė
    Seksas, melas ir vaizdajuostė

    Visiems puikiai žinoma, jog Kremliaus šešėlyje sukuriamas menas – pats dvasingiausias. Ypač sukurtas sovietmečio eroje. Vien ko verta kino juosta "Likimo ironija, arba po pirties". Neabejojame, kad jeigu tik būtų kokių Geig...

    8
  • Skauda širdį dėl Klaipėdos
    Skauda širdį dėl Klaipėdos

    Noriu, kad Lietuvos uostamiestis būtų kuo patrauklesnis turistams, su kuriais dažnai tenka tiesiogiai bendrauti. ...

    8
  • Taip ir toliau, pone prezidente
    Taip ir toliau, pone prezidente

    Lygiai prieš metus pasaulis su nerimu laukė momento, kada paaiškės svarbiausia ketverių metų intriga – kas taps Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu. Kaip žinome, JAV prezidento pareigos – rimtas darbas, reikalaujantis milži...

    10
  • Kapai – ne vieta lenktynėms
    Kapai – ne vieta lenktynėms

    Buvo Vėlinės. Visi, ir lietuviai, ir rusai, ir kitų tautybių klaipėdiečiai važiavome į kapines ir visi statėme žvakeles ant kapų. ...

    5
  • Inkubatorius vardu Chealsea
    Inkubatorius vardu Chealsea

    Kartais susidaro įspūdis, jog kai kurie pastatai yra ne vien žmogaus poreikiams sukurti statiniai, o tarsi savarankiški individai, gyvenantys savo gyvenimus. Jeigu jie mokėtų kalbėti, daug įdomaus pasakotų. Tačiau kai kuriems iš jų nere...

    10
  • Visų Šventųjų referendumas
    Visų Šventųjų referendumas

    Tai buvo metas, kai po ilgos tamsos sužibo pirmieji ryto spindulėliai, skelbdami gerąją naujieną. Tai buvo metas, kai tradicinės partijos galutinai nusivylė savo rinkėjais, o arogantiškasis elitas pakilo į lemiamą klasių kovos mūšį p...

    24
  • Lemta gyventi taikiai
    Lemta gyventi taikiai

    Klaipėdoje ir visame Vakarų Lietuvos regione gyvena 77 tautybių žmonės. Taip taip, būtent 77. Tai rodo statistikos duomenys. ...

  • Man patinka V. Landsbergis
    Man patinka V. Landsbergis

    Žinau, kad būsiu ne itin populiari ir apšaukta "tvartelio mylėtoja", "megztąja berete" ir kitais bjauriais epitetais, bet man patinka profesorius Vytautas Landsbergis. ...

    36
  • Klaipėdiečiai nori švenčių
    Klaipėdiečiai nori švenčių

    Kultūros sostinės kadencija Klaipėdai artėja prie pabaigos. Didžioji dalis suplanuotų renginių jau įvyko. Ruduo į uostamiestį atnešė ramybę. Vienintelis masinis renginys, dar laukiantis klaipėdiečių, – kalėdinės eglutės įžiebim...

    4
  • Mirusių muzikantų draugija
    Mirusių muzikantų draugija

    Artėjant Helovinui ir Visų šventųjų dienai būtų neprošal prisiminti visus šiais metais mus palikusius iškilius muzikantus. Jei 2016-aisiais įžymybės krito kaip lapai rudenį – Davidas Bowie, Prince‘as, Leonardas...

    17
Daugiau straipsnių