- Nijolė M.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Palanga – ne Žemaitijos miestas
Negalėjome vykti į Stintų šventę, bet anksčiau visada joje dalyvaudavome. Būdavo malonu žiemą iš Klaipėdos nulėkti į Palangą ir pabūti visame tame šurmulyje.
Tačiau šiemet taip jau atsitiko, kad šią šventę teko stebėti per televiziją. Puikus, žaismingas jauno žmogaus parengtas reportažas tikrai padarė neblogą įspūdį, kurį, tiesa, netikėtai subjaurojo vienas pagrindinių šventės organizatorių.
Sutriko net jį užkalbinusi tiesioginės TV laidos reporterė, kai iš veido daugeliui atpažįstamas organizatorius kažkodėl ėmė kalbėti žemaitiškai. Tą prastą įspūdį sustiprino dar ir tai, kad jis kalbėjo nežinia kokiu tarmių mišiniu – nei duonininkų, nei dūnininkų. Vienas žodis – tų, kitas – anų.
Labai nemalonus nesusipratimas, kurio tikrai buvo galima išvengti.
Mano (ir ne tik mano) nuomone, už bendrinės kalbos ignoravimą turėtų būti numatyta atsakomybė ir reikėtų bausti piniginėmis baudomis. Televizijos laidose turi būti privaloma šnekėti visiems lietuviams suprantama bendrine kalba, kokia paprastai kalba valstybinės televizijos diktoriai.
Tarmėmis, kad ir kokios jos gražios bebūtų, reikėtų kalbėti savoje bendruomenėje arba savo namuose. Tai galbūt net skatintina. Tačiau viešumoje, kai orientuojamasi į visus Lietuvos žmones, informacija pateiktina tik bendrine lietuvių kalba.
Dabar taip išeina, kad organizatorius tarsi deklaruoja, kad Stintų šventėje laukiami tik žemaičiai, nes tai esą tik žemaičių, kaip galima suprasti, dounininkų šventė.
O kaip jaustis svečiui, atvykusiam, pavyzdžiui, iš Dzūkijos? Arba iš Vilkaviškio? Kaip sau norite, taip sakykite, negerai.
Gal tai bekalbėdamas suvokė ir pats šventės organizatorius, nes vėliau jau ėmė kalbėti bendrine lietuvių kalba, kurią, pasirodo, visai neblogai moka.
Be viso to, dar reikėtų pridurti, kad Palanga nėra Žemaitija. Tai visai atskiras kraštas, kurio istorija apie tai ir byloja. Juk neseniai mūsų gražiausias kurortas šventė atsiskyrimo nuo Latvijos 100-metį. Jei į Palangą iš apylinkių privažiavo gyventi dounininkų, tai dar nereiškia, kad tas miestas jau priklauso Žemaitijos kraštui. Jei kas nors būtent taip mano, laikas pakeisti nuomonę ir mokytis kalbėti lietuviškai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimoPerskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...
-
Dėl KGB bendradarbių4Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...
-
Medžiai vis tiek netrukus grius3Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...
-
Vietoj Lenino – prekybos centras1Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...
-
Išvadavimas rusiškai – tai mirtisRusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...
-
Anoniminiai laiškai neįbaugins2Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...
-
Šviesoforizacija mieste dar nesibaigėNors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...
-
Per laidotuves – fejerverkaiŠių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...
